11:30 2021 Kovo 08
Tiesioginis eteris
  • USD1.1938
  • RUB88.8807
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Taip pat atskleista, kad Lietuvos ir Latvijos vairuotojai dažniau nei Estijos pirmiausia skambina draudikams ir pagalbos kelyje tarnyboms

    VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Kelyje eismo nelaimę patyrę Lietuvos vairuotojai vieninteliai Baltijos šalyse pirmiausia apie ją praneša ne skubios pagalbos numeriu, o sutuoktiniui arba partneriui. Apie tai pranešė draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.

    Vilnius
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tyrimo duomenimis, skubios pagalbos numeriu po eismo nelaimės pirmiausia skambina 40 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir tik 17 proc. Lietuvos gyventojų.

    "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės teigimu, esant ginčijamai situacijai, net jei eismo nelaimė nėra sudėtinga, reikėtų pirmiausia kreiptis į pareigūnus ir ją išspręsti. "Tokios aplinkybės pastarosiomis savaitėmis neretai fiksuojamos ne tik gatvėse, bet prisnigtuose kiemuose, sausakimšose daugiabučių automobilių parkavimo aikštelėse", — sakė ji.

    Pasak Katilienės, žmonės dėl smulkaus įvykio dažnai nesulaukia automobilio, kuriam padarė žalą, savininko ir už valytuvo palieka raštelį su asmeninias duomenimis.

    "Jei raštelį radęs vairuotojas paskambins ne jame nurodytu numeriu, o kreipsis pagalbos tiesiai į policiją, tuomet raštelį palikęs eismo įvykio kaltininkas teisiškai bus laikomas pabėgusiu iš įvykio vietos. Todėl net ir nesudėtingos eismo nelaimės neinformuojant apie jas pareigūnų gali komplikuotis", — tvirtina draudikė.

    Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Latvijos vairuotojai dažniau nei Estijos vairuojantys žmonės pirmiausia skambina draudikams ir pagalbos kelyje tarnyboms. 12 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 5 proc. estų iškart po eismo įvykio kviečiasi pagalbą kelyje. Draudikus apie eismo nelaimę pirmiausiai informuoja 17 proc. Lietuvos ir Latvijos bei 14 proc. Estijos gyventojų.

    Gedimino prospektas Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    "Pagalbos kelyje tarnybos kviečiamos į sudėtingas eismo nelaimes, kai transporto priemone nebegali toliau važiuoti ir vairuotojui reikalinga pagalba transportuojant ją iki artimiausių remonto dirbtuvių arba saugojimo vietos. Draudikams iškart po įvykio skambina tie, kurie yra tikri, kad nei žmonės, nei transporto priemonės nenukentėjo stipriau", — pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

    Tyrimo duomenimis, didelė dalis žmonių po eismo nelaimės visgi skambina ne tarnyboms, o artimiesiems arba pažįstamiems. Didžioji dalis — beveik trečdalis — vairuotojų visose Baltijos šalyse pirmiausia skambina sutuoktiniui, kiti – draugams ir giminaičiams. Į pastaruosius iškart kreipiasi 9 proc. Lietuvos, 7 proc. ir 6 proc. Estijos vairuotojų. Draugams skambina 9 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių bei estų.

    "Matome, kad beveik pusei Baltijos šalių vairuotojų po eismo nelaimės yra sudėtinga elgtis šaltakraujiškai ir pasirinkti teisingą skambučių eiliškumą. Jie skambina svarbiausiems žmonėms, nors dažniausiai iš jų gali sulaukti ne operatyvios pagalbos, o moralinio palaikymo ar dar stipresnių emocijų", — sako draudikė.

    Tuo tarpu, Latvijos ir Estijos vairuotojai po eismo nelaimės niekada neskambintų kolegoms, pastariesiems apie įvykį pirmiausia praneštų vos 1 proc. Lietuvos vairuotojų.

    Dar šia tema

    Apklausa parodė, kas labiausiai nepatenkinti Europos Sąjungos politika
    Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
    Apklausa atskleidė, kiek lietuvių galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą
    Tegai:
    Baltijos šalys, draudikai

    Svarbiausios temos