16:47 2021 Balandžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1888
  • RUB91.8152
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Draudikės teigimu, dažniausia blogų kaimyninių santykių priežastis — triukšmas. Tai garsūs balsai už sienos, šunų lojimas, vaikų verksmas, televizijos, radijo ir kiti kasdieniai garsai, kurie trikdo kaimynų ramybę ir sukelia konfliktus

    VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Daugumai Lietuvos gyventojų yra sunku užmegzti glaudesnius santykius su kaimynais, o daugiau nei pusė šalies žmonių apsiriboja tik mandagiu kasdieniu pasisveikinimu, rodo "Gjesidige" atlikta apklausa.

    Vis dėlto, draudikai pabrėžia, kad įvykus nelaimei būtent kaimynai greičiausiai galėtų ištiesti pagalbos ranką.

    Situacijos, kuriose kaimynai — nepakeičiami

    Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nelaimės atveju gelbėjimo tarnybos negali atvykti akimirksniu, todėl dažnai būtent kaimynai gali suskubti į pagalbą pirmieji ar net padėti išvengti nelaimės.

    Vilnius
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    "Kuo draugiškesni kaimynų santykiai, kuo didesnis abipusis pasitikėjimas, tuo daugiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta kaimyno kieme ar bute", — sakė Katilienė.

    Draudikės teigimu, kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys — tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.

    Apklausa rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nepalaiko artimų santykių su kaimynais ir apsiriboja tik pasisveikinimu. Tvirčiausius santykius su kaimynais užmezga regionų gyventojai — 14 proc. žmonių savo kaimynus laiko draugais. O beveik 5 proc. miestų gyventojų net nepažįsta savo kaimynų.

    Nevykusios kaimynystės priežastys

    Katilienės teigimu, dažniausia blogų kaimyninių santykių priežastis — triukšmas. Tai garsūs balsai už sienos, šunų lojimas, vaikų verksmas, televizijos, radijo ir kiti kasdieniai garsai, kurie trikdo kaimynų ramybę ir sukelia konfliktus.

    Ji atkreipia dėmesį, kad kita dažna problema, su kuria susiduriama — kaimynų paliekama netvarka: šiukšlinimas ar nereikalingais daiktais užgriozdinamos butų laiptinės ir kiemas.

    "Kaimynai didmiesčiuose patenka į konfliktus dėl vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Žmonės įrengia barjerus ir kitokias neteisėtas kliūtis, siekdami pažymėti savo automobilių stovėjimo vietas. Tačiau reikia prisiminti, kad pagal galiojančius įstatymus gyventojai turi teisę laisvai, be jokių leidimų naudotis žemės sklypais, kurie yra laisvai prieinami visuomenei, nėra įsigyti ar kitaip užimti, kad galėtų pasistatyti savo automobilius", — pabrėžia draudikė.

    Dar šia tema

    Baltarusiai mažiausiai pasitiki Lenkijos ir Lietuvos prezidentais, rodo apklausa
    Ministerijų darbuotojų tyrimas rodo, kad 68% iš jų yra patenkinti savo darbu
    Per dvejus metus teršalų koncentracija Vilniuje padidėjo 20 proc.
    Tegai:
    apklausa, kaimynai, Lietuva

    Svarbiausios temos