11:39 2021 Balandžio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)

    Lietuvos Vyriausybė turi pasiūlyti ką nors priimtino visiems, tačiau sunku siūlyti ką nors kita, išskyrus asmeninę atsakomybę, mano Kasiulevičius

    VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Ankstesnės Lietuvos Vyriausybės požiūris į pandemiją neatrodė patikimas, tačiau nuo jos pasitraukimo niekas globaliai nepasikeitė, pareiškė buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas Vytautas Kasiulevičius Facebook.

    "Save visada laikiau griežto karantino šalininku... 2020 metais tai priėmiau, kaip neišvengiamybę, nes valdžios požiūris į pandemijos valdymą švelniai tariant neatrodė patikimas", — parašė jis.

    Pasak Kasiulevičiaus, dabar, palikęs Santaros klinikas, jis nėra buvusio premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas ir gali laisviau kalbėti apie pirmuosius valstybės asmenis, jis turi pasakyti, kad nepaisant visų krūvos tarnybų, privalančių nuolat teikti milžinišką srautą patikimos informacijos ir apibendrintų rekomendacijų COVID-19 tema, nebuvo nė vienos, kurios veikloje ir patarimuose būtum pamatęs sistemiškumo požymių, o Vyriausybės vadovas kartu su ministrais vis tiek turėjo priimti sprendimus. Be to, kaip pažymėjo Kasiulevičius, Vyriausybės vadovas kartu su ministrais turėjo priimti sprendimus remdamasis tokiais nesistemingais duomenimis.

    "Pasitraukus valstiečiams kažkas pasikeitė, bet sistemos esmė liko ta pati. Suformavus ekspertų grupę prie Vyriausybės analitinis srautas liko minimalus. Tiksliau jo visai nebūtų buvę, jeigu ne Aistis Šimaitis [vyriausybės kanceliarijos analitikas] Palantir  (programinė įranga, skirta rinkti ir analizuoti duomenis apie COVID-19 — Sputnik) bazės dėka bene vienintelis ekspertams ir visuomenei teikiantis tikrai analitinę informaciją", — pasakė Kasiulevičius.

    Buvęs gydytojas taip pat pažymėjo, kad karantinas buvo neišvengiamas 2020 metų pavasarį ir vėliau žiemą, tačiau anksčiau jis tikėjo, kad balandis taps apribojimų pabaiga, bet dabar jis mato, kad neįvertino atmainų gebėjimo išlikti pavasario saulės atokaitoje.

    COVID-19 testas
    © Sputnik / Алексей Сухоруков

    Pasak Kasiulevičiaus, Lietuva turėtų atkreipti dėmesį ir į kitas šalis. Pavyzdžiui, Slovakijoje pavyko išvengti tokio paties pandemijos proveržio. Visų pirma, jie investavo daug pinigų į masinio testavimo programą greitaisiais antigeno testais, dėl kurių jie turi didžiulę duomenų apimtį, padedančią jiems kovoti su koronavirusu.

    Asmeninė atsakomybė

    Gydytojas pažymėjo, kad ribojimai veikia ribotą laiką, vėliau žmonės tiesiog jų nustoja laikytis. Kasiulevičius pažymėjo, kad užtenka pažvelgti į pilną jaunimo Vilniaus senamiestį. Jo nuomone, "karantininis kontraktas" su tauta baigėsi, o šiuo metu pasiūlyti ką nors visiems priimtino, išskyrus asmeninę atsakomybę, yra sunku.

    "Jeigu kiekvienas Lietuvos žmogus google translate pagalba išsiverstų ir atmintinai išmoktų viruso plitimo nuo sergančio iki sveiko asmens schemą, kurią pridedu, būtų daugiau naudos už bet kokius ribojimus. Nors logikos mokymasis yra skausmingas procesas ir susieti priežastį su pasekme pavyksta tikrai ne visiems, ypač kai netiki pačios priežasties egzistavimu, vis tiek verta išbandyti", — paragino buvęs Santaros klinikų gydytojas.

    Kasiulevičius taip pat paragino nustoti smerkti vienas kitą ir pradėti kalbėtis dėl kompromisų.

    "Tikiuosi, kad Lietuva niekada nebetaps autoritarinės imperijos pakraščiu, kur ribojimus galima įvesti neribotam laikui, o visus tam besipriešinančius bausti, kaip visuomenės priešus", — pasakė jis.

    Gydytojo teigimu, būtina atrasti jėgų tartis ir nustatyti aiškias susitarimų vykdymo datas.

    Anksčiau Kasiulevičius pasitraukė iš Santaros klinikų dėl to, kad jo žmona gruodį be eilės gavo vakciną. Klinika pranešė, kad klaida buvo padaryta dėl "įtemptų darbo sąlygų". Kadangi užduotis buvo panaudoti visas vakcinos dozes, profesoriaus žmona, kuri padėjo vakcinacijos brigadai, buvo paskiepyta kartu su darbuotojais.

    Lietuvoje per visą pandemijos laiką buvo nustatyta daugiau kaip 215 tūkstančių koronaviruso atvejų, tarp jų daugiau nei 3,5 tūkstančio baigėsi mirtimi.

    Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Ji taip pat grąžino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus Velykų laikotarpiui — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

    Temos:
    Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
    Tegai:
    karantinas, koronavirusas, Lietuva

    Svarbiausios temos