03:53 2021 Balandžio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.2007
  • RUB92.0836
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1848)

    Kaip pavyzdį jis pateikė Statistikos departamento analitiko Jono Bačelio darbą, kuris duomenis apie užkrėtimo atvejus sujungė su "Sodros" informacija

    VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys, "Euromonitor International" duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pateikė pavyzdį, kaip duomenų analizė gali padėti valdyti pandemiją.

    Jis priminė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) epidemiologinį tyrimą pradeda, kai užfiksuojamas atvejis ir tada žmogus apklausiamas. Tuo pačiu metu, anot paties NVSC, 40 procentų atvejų lieka neišaiškintų.

    "Tas labai akivaizdžiai matosi ir NVSC protrūkių žemelapyje. Vilniuje 14 dienų naujų atvejų vidurkis yra ~320 atvejų, bet pagal NVSC žemėlapį per pastarąsias 14 dienų protrūkiuose užfiksuota ~700 atvejų. Taip išeina kad apie 85% atvejų Vilniuje yra ne protrūkiuose, kas yra na sutikite mažai tikėtina. Nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti, kad tokia situacija buvo nuo pat epidemijos pradžios. NVSC tiesiog trūksta kompetencijų sugalvoti ką nors geriau", — parašė analitikas Facebook paskyroje.

    Zemlys-Balevičius papasakojo apie tai, ką padarė Lietuvos statistikos departamento analitikas Jonas Bačelis. Jis sujungė atvejų duomenis su "Sodros" informacija, tada iš karto galima sieti atvejus su darbovietėmis.

    "Tai kad užsikrėtęs žmogus kažkur dirba tai nieko nereiškia, bet jeigu užsikrėtimų skaičius darbovietėje ženkliai viršija tikėtiną užsikrėtimų skaičių tai jau rimtas signalas kad kažkas negerai. Tikėtinumą nesunku vertinti iš turimų duomenų. Tarus, kad tikimybė užsikrėsti yra 10%, darbovietėje su 100 žmonių, tikėtina kad užsikrės 10 žmonių. Jeigu užsikrečia 20, jau kažkas negerai. Tokiu būdu galima identifikuoti darbovietes ir ten važiuoti papildomai aiškintis. Ką Jonas Bačelis papildomai padarė, tai sujungė šituos duomenis ir su NVSC židiniais, kad būtų galima matyti kuriose darbovietėse NVSC dar nebuvo", — parašė Zemlys-Balevičius.

    Jis pabrėžė, kad tokia analizė leistų detaliau suprasti, kur juda epidemija.

    "Tokį darbą realiai turėtų dirbti jungtinė epidemiologų, medikų ir analitikų komanda, tam kad įžvalgos iš duomenų būtų validuojamos su domain knowledge ir atvirkščiai hipotezės iš domain knowledge būtų validuojamos su turimais duomenimis", — pridūrė analitikas.

    Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo pandemijos pradžios respublikoje nustatyta daugiau nei 220 tūkstančių COVID-19 atvejų, daugiau kaip 3,6 tūkst. žmonių mirė. Visiškai paskiepyti yra daugiau nei 176 tūkst. žmonių.

    Temos:
    Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1848)

    Dar šia tema

    Šį kartą iki gegužės: Lietuva pratęsė karantiną
    "Karantininis kontraktas" tarp gyventojų ir valdžios pasibaigė, pasakė gydytojas
    Tegai:
    koronavirusas, Lietuva

    Svarbiausios temos