11:29 2021 Balandžio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Tuo pačiu pažymima, kad jei nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, tai derėtų daryti atsakingai, laikantis nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama

    VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Pievų gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką, praneša Aplinkos ministerija.

    Tuo pačiu pažymima, kad jei nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, tai derėtų daryti atsakingai, laikantis nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.

    Šiais metais Lietuvoje jau kilo 174 pievų gaisrai, daugiausiai — Vilniaus apskrityje. Vien praėjusią parą degė 19 pievų.

    "Pavasarį, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, dažnai ženklina ne tik pirmosios žibutės,  vieversio giesmelė, bet ir juodi išdegusių pievų plotai, dūmų kvapas. Atmosferoje ir taip daug kietųjų dalelių, kurias nusodins tik pirmas tikras pavasarinis lietus. Ir taip kasmet — liepsnoja sausa pievų žolė, nuo jos liepsna greitai peršoka į aplinkinius miškelius, kartais nepasigaili ir sodybų", — teigia Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.

    Jo teigimu, labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų

    Tuo pačiu, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

    Sausą žolę ir kitas augalų atliekas deginant pažeidžiant reikalavimus asmenims gali būti skirta 30–230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 60 iki 300 eurų. 

    Tegai:
    Lietuva, žolė, ugnis

    Svarbiausios temos