09:28 2021 Balandžio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą

    Pažymima, kad net 68 proc. apklaustųjų mano, jog eismo dalyvių kultūra Lietuvoje per pastaruosius 5 metus pagerėjo

    VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų bendrą vairavimo kultūrą vertina prasčiau nei asmeninę (atitinkamai 6,3 ir 8,2 balo dešimties balų skalėje), praneša Transporto saugos administracija.

    Tačiau pažymima, kad net 68 proc. apklaustųjų mano, jog eismo dalyvių kultūra Lietuvoje per pastaruosius 5 metus pagerėjo.

    Tokius rezultatus parodė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" dvi savaites vykdyta apklausa.

    "Šiandien minima Saugaus eismo diena. Tyrimas mums parodė, kaip keliuose jaučiasi vairuotojai ir kokias problemas jie mato. Ypač džiugina, jog žmonės vis labiau nori prisiimti asmeninę atsakomybę, kritiškiau ir sąmoningiau suvokia kelyje vykstančius įvykius, ne tik stebi aplinką, ją analizuoja, bet ir pastebi pokyčius", — vairuotojus sveikina LTSA direktorius Genius Lukošius.

    Vertinant eismo kultūrą keliuose apklausos respondentai išskyrė tris pagrindines problemas: greičio viršijimą (32 proc.), nesaugų manevravimą (20 proc.) bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams (17 proc.). Net pusė jų (51 proc.) pripažino, jog buvo patekę į avarines situacijas dėl to, kad vairuotojai nesilaikė reikiamo atstumo, užsiėmė pašaliniais reikalais (42 proc.) ar tiesiog neparodė posūkio signalo (41 proc.).

    Tuo pačiu 71 proc. apklaustųjų mano, kad nekultūringą elgesį kelyje dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, 61 proc. — asmeninės atsakomybės už kitus eismo dalyvius nebuvimas, 52 proc. — psichologinės problemos, 47 proc. — asmeninės žmonių charakterio savybės, o 45 proc. mano, kad tokį elgesį lemia eismo dalyvių savanaudiškumas.

    "Nuomonės, kad nekultūringą elgesį eisme dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, dažniau laikosi vyriausi (56 m. ir vyresni) respondentai. Šio amžiaus vairuotojai supranta, kad jų vairavimas skiriasi nuo jaunesnių, jie stengiasi vairuoti atsakingiau, tad neretai to tikisi ir iš kitų eismo dalyvių", — teigia vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė.

    Lygiai tiek pat — 70 proc. apklaustųjų — mano, kad prie eismo kultūros gerinimo dabar ir ateityje labiausiai prisidėtų pagarba ir žmogiškas kito eismo dalyvio supratimas.

    Tegai:
    Lietuvos keliai, keliai, elgesys stichijų atveju, vairuotojai

    Svarbiausios temos