Kaip susiję didžiausi Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Rusijos Baltijos pakrantės uostai pagal krovinių apyvartą ir kokia buvo jos dinamika 2019 metais.

Pastaraisiais metais Rusija ėmėsi perorientuoti krovinių srautus iš Baltijos uostų į vietinius

Dabartiniam kiekiui įtakos turi tai, kad beveik perpus sumažėjo naftos produktų, o konteineriais gabenamų krovinių — ketvirtadaliu

Baltijos šalys iš tikrųjų neteko Rusijos krovinių, todėl jos labiau nei bet kada yra suinteresuotos gabenti naftą į Baltarusiją, mano politikos analitikas Semionas Uralovas

Labiausiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose sumažėjo skystųjų krovinių ir anglies perkrovimas. Tuo tarpu Rusijos uostuose šis rodiklis, priešingai, padidėjo

Antirusiška oficialios Rygos pozicija tik skatina Maskvos norą perorientuoti krovinius į savo uostus. Tuo tarpu, jei tarp šalių būtų pasitikėjimas, Latvijai tai atneštų tik naudos, mano Latvijos Seimo deputatas Viačeslavas Dombrovskis

Ryga "statys" ant Baltarusijos krovinių, tačiau tai nėra atskiro Latvijos-Baltarusijos žaidimo statymas, o bandymas "iškovoti kamuolius" Minskui derybose su Rusijos Federacija, mano ekspertas Kirilas Koktyšas

Ekspertų teigimu, blogėjantys rodikliai yra susiję su Rusijos krovinių perkėlimu iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrų uostų

Šiandien bendra Rusijos uostų krova Baltijos baseine yra 240 milijonų tonų per metus, tačiau Maskva ketina toliau ją didinti

Naftos, jos produktų ir medienos krovinių pervežimas Rusijos uoste padidėjo tūkstančiais tonų

Rusijos vadovas pabrėžė, kad jau šiuo metu apyvarta viršija TSRS laikų rekordą

"Lietuvos geležinkelių" krovinių apyvartos apimtys