22:59 2019 Lapkričio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1061
  • RUB70.6242

    Į teismo pastatą policininkai įleido tik kelis Lietuvos valstybinės televizijos operatorius, tvirtina liudytojas

    Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Tuo tarpu Rusijos žiniasklaidos, tame tarpe ir "Channel One", "RT", "RIA Novosti" ir "Izvestija", atstovams buvo uždrausta užeiti į posėdžių salę.

    Tarptautinės naujienų agentūros "Ruptly" atstovo teigimu, anksčiau Lietuvoje niekuomet nereikėjo specialaus leidimo teismo posėdžiams filmuoti.

    "Atvykus į vietą, buvo daug žurnalistų, operatorių, kurių neįleido, manęs taip pat neįleido. Policijos pareigūnai stovėjo prie įėjimo į teismą ir tikrino tam tikrus sąrašus. Nežinau, ar jie iš tikrųjų yra, ar ne", — sakė jis.

    Policija į posėdžių salę įleido tik kelis valstybinės televizijos operatorius. Vėliau prieš žurnalistus pasirodė teismo atstovė ir išdavė akreditacijos dokumentus — apie septynis lapus.

    "Kai atidavė lapus, jie pradėjo įleidinėti žurnalistus. <…> Nemačiau, kad įleistų bent vieną Rusijos televizijos bendrovę. Be to, kai kurie Lietuvos žurnalistai taip pat nesugebėjo patekti į teismą, tai yra labai keista, nebuvo įleistas net rašantis žurnalistas be fotoaparato, be vaizdo kameros", — sakė "Ruptly" atstovas.

    Žurnalistas mano, kad į teismo salę neįleisti "nepageidaujamos žiniasklaidos" atstovai.

    Iš viso byloje kaltinimai pareikšti 67 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams. Jiems buvo skirtos nuo ketverių iki 14 metų kalėjimo bausmės dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui".

    Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

    Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

    Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad per teismo procesą buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai bei supainioti faktai. Ministerija šį procesą Lietuvoje pavadino "gėdingu šališku teismu". Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl "neteisingo nuosprendžio" Jazovui.

    Sausio 13-osios įvykiai

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.


    Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

    Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.

    Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

    Temos:
    Sausio 13-osios byla (72)

    Dar šia tema

    Rusijoje pradėta Lietuvos teisėjų patikra po nuosprendžio TSRS gynybos ministrui
    Rusijos Federacijos taryba pakomentavo "Sausio 13-osios bylos" nuosprendžius
    Teisinės sistemos gėda: Lietuva paskelbė nuosprendžius "Sausio 13-osios byloje"
    Tegai:
    Rusijos žiniasklaida, teismas, Sausio 13-osios byla

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos