07:52 2019 Liepos 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.1269
  • RUB70.5998

    Pasak Boriso Marcinkevičiaus, dar Miuncheno konferencijos metu Vladimiras Putinas sakė, kad tie, kurie dalyvauja vienapolio pasaulio sistemoje, iš to negaus jokios naudos

    VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius interviu metu Sputnik Lietuva papasakojo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalboje šių metų Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje buvo daug kartų užsimenama apie jo 2007 metų kalbą Miunchene.

    Pasak eksperto, pirmoji kalbos dalis Miunchene buvo skirta ekonomikai, ir daug kas iš to, ką pasakė Rusijos lyderis, yra aktualu ir dabar.

    "Po naftos pramonės privatizavimo nebuvo gauta pinigų už naftą į biudžetą [Rusijos], o iki 2007 metų iš naujosios Rusijos vadovybės pusės buvo padaryta keletas gana ryžtingų veiksmų. <...> Po to, kai į valstybės biudžetą pateko visiškai kitos sumos, ir tai buvo padaryta energetikos sektoriaus sąskaita, Vladimiras Putinas leido sau taip pasisakyti", — sakė jis.

    Marcinkevičius pabrėžė, kad susidaro įspūdis, jog JAV politika nukreipta ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš Europos Sąjungą. Pasak jo, būtent dėl Vašingtono veiksmų Europa liko be naftos tiekimo.

    "Įvykiai Sirijoje pastatė kryžių <...> ištekliams, kurie buvo skirti pristatyti į Europą, bet tikrai ne į Rusiją. Iš tiesų, jei pažvelgtume į didžiausius JAV ekonominius konkurentus, tuomet jų nėra daug — Europos Sąjunga ir Kinija. ES liko be dalies naftos tiekimo, buvo priversta sutelkti dėmesį į kitus tiekėjus, gerokai sumažėjo diversifikacija. Jų [Europos politikų] dėmesys buvo išblaškytas — kartu jie turėjo dalyvauti Libijos užkariavime, padėti Irake", — pareiškė ekspertas.

    Kaip pabrėžė Marcinkevičius, savo kalboje Miunchene Vladimiras Putinas sakė, kad tie, kurie dalyvauja vienapolio pasaulio sistemoje, iš to negaus jokios naudos, bet jo niekas neišgirdo.

    Be to, ekspertas papasakojo, kodėl 2009 metais visoje Europoje atsirado labai daug regazifikacijos terminalų. Dabar vidutiniškai jų naudojama ketvirtadaliu mažiau.

    "2009-ieji — tai metai, kai prasidėjo vadinamoji skalūnų revoliucija Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl tai toli gražu nėra atsitiktinumas. Jau tada JAV naftos ir dujų specialistai teigė, kad dėl skalūnų gavybos JAV išteklių kiekis smarkiai padidės, todėl jį galima pristatyti į Europą tik jūra. Dėl to atsiranda tiek daug regazifikacijos terminalų šviesiai ateičiai", — priminė Marcinkevičius.

    Lietuva turi savo SGD terminalą. Lietuvos Respublika jį pastatė Klaipėdoje 2015 metais. Lietuvos valdžios institucijos teigė, kad tai padės atsikratyti priklausomybės nuo "Gazprom" monopolijos.

    Terminalo išlaikymas Lietuvai yra brangus. "Klaipėdos nafta" kasmet Norvegijos įmonei moka 60 mln. eurų už dujų saugojimą.

    Praėjusią vasarą Vilnius nusprendė įsigyti terminalą, kai 2024 metais baigsis nuomos laikotarpis. Preliminariais skaičiavimais, tai galėtų kainuoti Lietuvai nuo 121 iki 160 mln. eurų.

    Lietuva ir toliau perka degalus iš Rusijos, nepaisant lietuvių politikų pareiškimų apie "energetinę nepriklausomybę". Taip pat, kai kurių ekspertų teigimu, Amerikos SGD kainuoja daugiau nei iš Rusijos.

    Dar šia tema

    "Pelningos SGD": Lietuva negalės uždrausti įmonėms pirkti dujų iš Rusijos
    Lietuva įsigijo naują Norvegijos SGD krovinį
    Tegai:
    nafta, Europos Sąjunga, JAV, Miunchenas

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos