18:33 2019 Rugsėjo 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1030
  • RUB70.3933

    Borisas Marcinkevičius priminė, kaip 2015 metais Lietuvos bendrovė, atsakinga už dujų tiekimo linijas, sudarė tranzito sutartį su "Gazprom"

    VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuva yra 80 proc. priklausoma nuo elektros energijos tiekimo iš užsienio po to, kai valdžios institucijos "pašovė" Ignalinos atominę elektrinę, Interviu metu su Sputnik Lietuva pranešė energetikos srities ekspertas Borisas Marcinkevičius.

    Analitikas kartu su politologu Armenu Gasparianu suprato, kokią vietą Baltijos šalys užima Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.

    Pasak Gaspariano, net "Nord Stream – 2" klausimu Europai nerūpi  Baltijos šalių nuomonė.

    "Netoli ta akimirka, kai Europa nustos finansiškai remti Baltijos šalis. Sakykit, koks šių šalių tolesnis likimas, nes tai yra ES šalys, kaip atrodo šios šalys ekonomikos požiūriu, kalbant apie bendrą šių trijų šalių egzistavimą su tokiu gyventojų nutekėjimu. <...>Jei šios šalys nusiteikę būti kolektyviniu Vakarų klounu, tuomet tai yra atskira istorija. Tuomet taip ir elkimės," — sakė Gasparianas.

    Marcinkevičius priminė, kad iki šiol Baltijos šalyse elektros gamybos ir tiekimo būklė nebuvo prasta. Pasak jo, Estija buvo vienintelė ES valstybė, kuri nepriklausė nuo Rusijos energijos išteklių.

    "2013 metais Estija tiekė elektros energiją Latvijai, Suomijai ir Rusijai. Yra sistemos operatoriaus statistika. Taip yra todėl, kad Estijos kalnakasiai tęsė darbą. Jie sugebėjo užsidirbti pinigų iš ES ir pastatė kitą elektrinę. Pas juos apskritai viskas buvo idealu," — sakė ekspertas.

    Kaip pabrėžė Marcinkevičius, Latvija taip pat nesiskundė, nes daugiausia elektros energiją gamino hidroelektrinės.

    "Latvija buvo harmoninga. Latvijos produkciją daugiausiai lėmė hidroelektrinės, t.y žiemą buvo mažai vandens — jie imdavo elektros energiją iš Estijos, vasarą vandens padaugėdavo - jie atsiskaitydavo mainais. Lietuvos apskritai, niekas neklausia , iš kur paims — ten ir bus gerai. Pas baltarusus, švedus, lenkus ir rusus — viskas kaip priklauso. Šiais metais estai praregėjo pakankamai greitai, nes ES niekada nebuvo patenkinta turėdama konkurentą, kuriam negali būti diktuojamos sąlygos", — pabrėžė jis.

    Ekspertas pabrėžė, kad tokioje situacijoje Baltijos šalys atsidūrė dėl išėjimo iš energijos žiedo BRELL.

    Estijoje žmonės suabejojo, iš kur bus tiekiama elektros energija po to, kai šalis bus atjungta nuo Rusijos tinklų.

    "Estijoje prasidėjo kalbos, iš kur mes ketiname gauti elektros energiją — iš BRELL mus bando atjungti. Briuselis jiems sako, kad elektra bus tiekiama iš Suomijos per du energijos tiltus. Pabrėžtina, kad suomiai per Vyborgo jungtį perka elektros energiją iš Rusijos" , —  pasakė Marcinkevičius užsimindamas, kad tokiu būdu Talinas taps priklausomas nuo energijos tiekimo.

    Kaip priminė ekspertas, praėjusiais metais Maskvoje įvyko BRELL komiteto susitikimas, kuriame dalyvavo energetikos bendrovės. Pasak jo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai paprašė, kad net palikę BRELL, jie galėtų išlaikyti bent dalį valstybės elektros linijų.

    "BRELL komitetas yra energetikos įmonės, atsakingos už elektros linijas, energijos gamybą ir ten nėra nei vieno politiko", — sako jis.

    Marcinkevičius paaiškino, kokia energetika yra Lietuvoje. 2015 metais įmonė, atsakinga už dujų perdavimo linijas, pratęsė sutartį su "Gazprom" dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Pasak eksperto, sutartis buvo sudaryta tomis pačiomis sąlygomis dešimties metų laikotarpiui, tačiau nė vienas iš politikų to nežinojo.

    "Politikai to nematė. Apie tai "užmiršo", sakė, kad kitas tranzito susitarimas buvo pasirašytas prieš dešimt metų iki 2025 metų. Tyliai, be jokio triukšmo. Lietuvos politikams bandant pasakyti, kad čia kažkas negerai, jie paaiškino, kad mes gauname pinigus už tranzitą, mes turime galimybę išlaikyti tinkamus tinklus, atsiprašome, ar duosite mums pinigų? Jei ne, tai mes uždirbame juos taip, kaip galime", — sakė jis.

    Išėjimas iš BRELL

    Baltijos šalys nori pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Jos ketina sinchronizuoti savo šalių energetines sistemas su Europos šalimis per du energijos tinklus Lenkijoje.

    Ketvirtadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais įstatymą.

    Ji taip pat pasirašė papildomus įstatymus, kad būtų užtikrintas sklandus Lietuvos elektros tinklų atjungimas nuo BRELL.

    Rusija aktyviai ruošiasi išeiti iš Baltijos šalių energetikos žiedo, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities saugumas.

    Anksčiau buvo pranešta, kad regiono energijos tiekimą suteiks trys dujų Šiluminės elektrinės (Pregolskaja, Majakovskaja, Talachovskaja) ir anglies iš pajūrio šiluminės elektrinės. Jų bendra galia bus apie 1 gigavatas.

    Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Maskva yra suinteresuota tiekti elektros energiją Baltijos šalims net ir pasitraukus iš BRELL.

    Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje bus tiekiama energija tik iš Lenkijos ir "NordBalt" maitinimo jungčių, kurių darbas nuolat sutrinka.

    Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizavimas gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

    Dar šia tema

    Rusijos ministras: Baltijos šalių išėjimas iš BRELL — "politinis projektas"
    Rusija nori tiekti Baltijos šalims elektrą, joms pasitraukus iš BRELL
    "Litgrid" įsigis baterijų energijos kaupimo sistemą, kad pasiruoštų BRELL
    Tegai:
    BRELL, elektros energija, Gazprom, Rusija, Baltijos šalys

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos