05:59 2019 Rugsėjo 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1030
  • RUB70.3933

    Be to, jis priminė, kad dujotiekio paleidimas eksploatuoti priklauso nuo to, ar jo antžeminė dalis bus baigta

    Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva atsakė į klausimą, kiek laiko prireiks "Nord Stream-2" dujotiekiui, kad pasiektų projektinį pajėgumą.

    Jis priminė, kad tiesiamas dujotiekis turi tuos pačius parametrus kaip ir veikiantis "Nord Stream" dujotiekis, todėl galima orientuotis pagal jo terminus. Marcinkevičius papasakojo, kad prieš pradedant dujotiekio eksploataciją reikėtų atlikti sudėtingus bandymus.

    "Iš pradžių vanduo tiesiog pumpuojamas į vamzdį, kad būtų patikrintas jungčių sandarumas esant slėgiui. Tada iš Vokietijos krypties vanduo išstumiamas oru specialiais stūmokliais. Be to, oras turi atitikti tam tikrus parametrus. Po to galutinis patikrinimas yra ne siūlių, o kai kurių taškinių ertmių, kad visi būtų įsitikinę, jog nėra jokių problemų, slėgis tikrinamas naudojant helį. Tik po to pradedamos pumpuoti techninės dujos, tas likutis, kuris vamzdyje bus visada", — paaiškino ekspertas.

    Marcinkevičius pabrėžė, kad jei "Nord Stream-2" statybos bus baigtos, po poros mėnesių po visų patikrinimų "teoriškai galima pradėti darbus". Tačiau jis priminė, kad pirmiausia reikia užbaigti antžeminę dujotiekio dalį.

    "Kaip nuspręs "Nord Stream 2 AG", taip ir bus", — pridūrė ekspertas, atsakydamas į klausimą, kada dujotiekis pradės veikti.

    Marcinkevičius taip pat aptarė dujų tiekimo ir energijos tiekimo temas nepripažintose Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikose. Jis pažymėjo, kad apskritai padėtis nėra paprasta, tačiau yra ir vienareikšmių dalykų.

    "Bet kokiu atveju faktas, kad abi liaudies respublikos nenagrinėja Rusijos dujų tranzito į Europą per Ukrainos dujų transportavimo sistemą klausimo, yra neabejotinas. <...> Donecko srities šiaurėje yra nedidelė dujų saugykla. Deja, punktas yra kontroliuojamas Kijevo valdžios, todėl sunku pasakyti, iš kur tiekiamos dujos ir kam jos priklauso", — sako ekspertas.

    Anot Marcinkevičiaus, panaši situacija ir su elektros energija.

    "Kokios būklės jos [elektrinės — Sputnik] dabar, ar jos plėsis, ar bus įmanoma tiekti elektrą tiesiai iš Rusijos. Techniškai šią problemą nėra taip sunku išspręsti, tačiau Rusijos pietuose — ne vieta, kur būtų elektros energijos perteklius, bent jau šiandien", — apibendrino jis.

    "Nord Stream-2" statyba

    Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

    Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

    Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

    Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.

    JAV taip pat kritikuoja "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.

    Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.

    Šiaurės srautas-2
    © Sputnik /
    "Šiaurės srautas-2"
    Temos:
    Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (173)

    Dar šia tema

    Nutiesta trys ketvirčiai "Nord Stream-2" dujotiekio
    Vokietijos žiniasklaida: sankcijos "Nord Stream-2" gali atnešti žalos JAV
    Lenkijoje "Nord Stream-2" lyginamas su Molotovo-Ribentropo paktu
    Tegai:
    Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos