09:00 2020 Rugpjūčio 09
Tiesioginis eteris
  • USD1.1817
  • RUB86.9753

    1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šiam istoriniam įvykiui atminti Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

    Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremonija. Renginys vyko Antakalnio kapinėse, jame dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

    "Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele švente, su didžia sukaktimi: prieš 74 metus [apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik], šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

    "Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

    "Na, šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-ą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina — miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

    Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

    Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Фридлянский

    Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

    Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

    Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis iš 324 ginklų.

    Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

    Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės, Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

    Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir rugpjūčio 1 dieną Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

    Tegai:
    Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos