13:30 2021 Balandžio 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.2051
  • RUB92.2786
    Vaizdo įrašai
    Gauti trumpą nuorodą

    Borisas Marcinkevičius mano, jog Lietuva, siekdama kovoti su BelAE energija, pati eksperimentuoja, atsisakydama avarinių pajėgumų

    VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

    Neįprastai šaltas ir snieguotas oras apėmė kelis JAV regionus, o šalčio aukomis tapo mažiausiai 58 žmonės. Sniego audros ir kiti su orų sąlygomis susiję įvykiai milijonams Teksaso gyventojų sukėlė didžiulius energijos ir vandens tiekimo sutrikimus, taip pat eiles prie maisto produktų, kylančias dujų kainas ir daug kitų nepatogumų. Kaip rašo Poweroutage.com, tūkstančiai Teksaso vartotojų neturi elektros.

    Marcinkevičius Teksasą pavadino ypatinga JAV valstija — ji izoliuota nuo visų kitų, nes ji nėra sinchronizuota nei su rytine, nei su vakarine energetikos sistema. Be to, nebuvo perteklinių avarinių pajėgumų, o tai taip pat turėjo įtakos tam, kas įvyko.

    "Tie nuolatinės srovės įdėklai, kurie leido gauti elektrą iš kaimynų, dėl to, kad šaltis ir sniegas padengė 71 procentą JAV teritorijos... Nieko neišėjo. Kaimynai neturėjo noro kažką atiduoti — kad tik patiems užtektų. Meksikoje taip pat yra aukų, nes pagrindiniai dujotiekiai iš Teksaso į Meksiką ėjo ir dujos nustojo tekėti per juos. Buvo "linksma" ne tik Teksase, bet ir Meksikoje, kur, regis, ir šalčių nebuvo, bet įvyko dujų ir elektros kainų šuolis", — teigė ekspertas.

    Jo nuomone, Baltijos šalys, o ypač Lietuva, turėtų pagalvoti apie tai, kas vyksta JAV, ir atkreipti dėmesį į jų energetinę sistemą. Marcinkevičius priminė, kad Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, nuo šių metų pradžios pasitraukė iš BRELL energetiniame žiede dalyvaujančių šalių susitarimo dėl avarinių pajėgumų rezervavimo.

    "Buvo sutartis, kad kiekvienas dalyvis rezerve laiko 100 megavatų galingumą. Taigi, Lietuva to atsisakė, kad ir kaip būtų keista, kovodama su Baltarusijos atomine elektra. Atitinkamai dabar BRELL avarinių pajėgumų turi Baltarusija, Rusija, Latvija ir Estija. Lietuva atlieka dar vieną eksperimentą su savimi. Ji mėgsta tai daryti, tai yra jos stilius. Negalime tam sutrukdyti", — sakė jis.

    Ekspertas mano, kad daug kas Lietuvos energetikos sektoriuje priklauso nuo oro sąlygų Baltijos šalyse. Tai lemia tiek SGD kroviniai, tiek ryšys su Švedija.

    Išėjimas iš BRELL

    Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

    Lietuvoje sprendimas pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

    Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

    Tegai:
    energija, Lietuva, BRELL

    Svarbiausios temos