15:14 2021 Balandžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1888
  • RUB91.8152

    Borisas Marcinkevičius pabrėžė, kad Baltarusija turi branduolinės energetikos patirties ir puikiai supranta, ko bijoti

    Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuvos priekabiavimas dėl Baltarusijos atominės elektrinės yra paremtas pavydu. Jo nuomone, manyti, kad Baltarusija, kuri taip pat nukentėjo nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, nepaisys saugumo, yra "visiškai beprotiška".

    "1986 metais, įvykus katastrofai Černobylio atominėje elektrinėje, Baltarusijos teritorija procentais nukentėjo ne mažiau nei Ukraina. Nepamirškite apie tai, kad dešimtmečiai buvo skirti radiaciniam fonui sutvarkyti ir radionuklidams tvarkyti. Baltarusija pažįsta branduolinę energiją iš dviejų pusių: geros ir blogos. Ir jie taip pat supranta, ko bijoti. Neatsitiktinai buvo pasirinktas būtent šis AE projektas", — sakė jis.

    Ekspertas teigė, kad prieš nuspręsdamas, kurią atominę elektrinę statyti, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka ekspertams nurodė įvertinti turimus pasiūlymus.

    "Nuodugniai pažvelgėme į Amerikos projektą AP1000, pažvelgėme į Prancūzijos projektą EPR-1600, pažvelgėme į rusišką ir apsistojome ties VVER-1200. Turime prisiminti, kad tai ne lietuviai, ne Europos Parlamentas, kurie labiausiai nerimauja dėl šio projekto saugumo, o pati Baltarusija", — sakė jis.

    Siekdama įstoti į Europos Sąjungą, Lietuva uždarė Ignalinos atominę elektrinę, kuri, pasak Marcinkevičiaus, galėjo ramiai veikti dar 20 metų. Jis pabrėžė, kad elektros blokų uždarymą diktavo tik politikų valia.

    "Tuo tarpu Lietuva taip "sėkmingai" vedė derybas su Europos Sąjunga, kad negalėjo susitarti, kad ES, uždariusi "neteisingą" atominę elektrinę, kaip tuo metu buvo manoma, pastatys naują. Jie pamiršo tada dėl to susitarti. Vėliau buvo daug bandymų, vadinamų Visagino atominės elektrinės projektu. Bet jis atsirado iš oro, ore ir pradingo. Tarėsi su Lenkija, Latvija, Estija visi kartu bendromis pastangomis, bet iš užsienio buvo duota komanda, kad nereikia bendradarbiauti su Rusijos atominiu projektu, reikėjo patiems susirasti pinigų. Nepaisant to, kaip šiandien atrodo ekonominė padėtis Baltijos šalyse, vargu ar ten atsiras kažkas naujo", — sakė jis. 

    Marcinkevičius teigia, kad Lietuvai netgi pavyko pirmųjų gretose pasveikinti Baltarusiją, kai pasirodė prezidento dekretas dėl atominės elektrinės statybų.

    "Verta, pažymėti, kad pasirodžius Lukašenkos dekretui, kad Baltarusija statys atominę elektrinę, Lietuvai pavyko pasveikinti Baltarusiją su šiuo sprendimu net anksčiau nei tą padarė Rusija. Tada Lietuvos politikai turėjo viltį, kad pavyks susitarti su prancūzų kompanija "Areva", todėl jai paskambino. Emisarai iš Lietuvos taip pat įtikinėjo baltarusius derėtis su "Areva", nes dvi atominės elektrinės — ne viena, bus taikoma nuolaida. Kai paaiškėjo, kad tai Rusijos projektas, šis projektas iškart pasirodė esąs pavojingas", — teigė ekspertas.

    Apibendrindamas jis pažymėjo, kad Lietuva pasirinko "teisingą" europinę energiją ir dabar "70 procentų priklauso nuo elektros tiekimo iš išorės".

    Baltarusijos atominė elektrinė

    Astravo AE statyba pagal Rusijos VVER-1200 projektą artėja prie pabaigos. Projektas atitinka TATENA standartus. Elektrinę sudarys du blokai, kurių kiekvienos galia yra 1200 MW, vienas iš jų jau paleistas.

    Pirmojo maitinimo bloko fizinis paleidimas įvyko rugpjūčio 20 dieną, o lapkričio 3 dieną jis buvo įtrauktas į bendrą elektros sistemą. Oficialioje jos atidarymo ceremonijoje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad respublikai reikia dar vienos tokios elektrinės.

    Atominės elektrinės reaktoriaus pajėgumas buvo 100 procentų sausio 12 dieną.

    Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

    Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant rekomendacijas dėl papildomų sistemų ir saugos įrangos.

    Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

    Temos:
    Astravo atominės elektrinės statybos (536)
    Tegai:
    Lietuva, Astravo AE

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos