18:46 2021 Sausio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    720

    Žemės ūkis ir perdirbimo įmonės, statybinių medžiagos ir maisto prekių mažmeninė prekyba — Sputnik analizuoja, kokie Lietuvos verslininkų projektai yra sėkmingiausi Baltarusijoje.

    VILNIUS, saus 27 — Sputnik. Lietuva jau seniai daugumai baltarusių tapo ne tolima ir paslaptinga užsienio šalimi, bet beveik savais namais: eilinių piliečių interesų sferoje — turizmas, apsipirkimas ir laisvalaikis. Tačiau verslo atstovai turi savo kriterijus suartėjimui, ir laikas rodo, kad dabar Minską ir Vilnių vienija ne tik noras bendradarbiauti, bet ir bendri projektai ir bendri kapitalai. 

    Pasak Baltarusijos ambasados Lietuvoje, respublikoje veikia daugiau nei 500 kompanijų su Lietuvos kapitalu. Vidutiniškai per metus Lietuvos investicijos į Baltarusijos verslą siekia maždaug 230-250 milijonų dolerių, Baltarusijos į Lietuvos verslą — kur kas kuklesnės.

    Klaipėdos uostas. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Андрей Александров

    Sputnik prisimena didžiausius lietuvių verslo projektus Baltarusijoje.

    Be vietinių partnerių sunku 

    Baltarusijos vertinimu, didelė Lietuvos investicijų dalis respublikoje tai jau esamų projektų vystymas, nors yra ir keletas naujų. Visai neseniai Lietuvos įmonės Baltarusijoje dirbo su Baltarusijos partnerių pagalba, o dabar užtikrintai įgyvendina pramoninius projektus savarankiškai ir, atrodo, nebijo didelės rizikos. Pažymėtina, kad šiuo metu investuotojai yra pasirengę investuoti į Baltarusijos projektus ne tik lėšas, bet ir pažangias technologijas — prieš keletą metų situacija buvo visiškai kitokia.

    Su Rusijos atsakomųjų sankcijų pritaikymu ir maisto produktų embargo Lietuvos kompanijų veikla sustiprėjo Baltarusijos rinkoje. Iš pradžių Lietuvos kompanijos noriai tiekė Baltarusijos įmonėms žaliavas perdirbimui (pienas, vaisiai, paukštiena), tačiau Baltarusijos rublio devalvacija nutraukė šią praktiką. Tiems, kas norėjo likti dirbti Baltarusijoje, teko ateiti į šalį ir plėtoti čia savo gamybą.

    Tokia skirtinga mažmeninė prekyba

    Per pastaruosius kelerius metus, Lietuvos kompanijos pastoviai dalyvauja Baltarusijos mažmeninės prekybos rinkoje — tiek maisto produktų, tiek statybinių medžiagų prekyboje.

    2014-2015 Respublikoje atidaryti parduotuvių tinklai su Lietuvos kapitalu, "Sosedi", "Mart Inn" ir "OMA" — statybinis prekybos centras.

    Prekybos tinklo "Sosedi", kurio operatorius yra "Libretik Group", savininkė yra verslininkė Alma Jauncemienė. Jauncemienė — Juozo Budriko, parduotuvių tinklo "Pas Juozapą" įkūrėjo dukra. Kompanijai "Libretik" taip pat valdo "prie namų" formato parduotuvių tinklu "Tropinka". Be to, Minsko įmonė įsigijo "Gastronomo Šepiči" akcijų.

    Вход в магазин Соседи в Минске
    © Photo : sosedi.by
    Įėjimas į parduotuvę "Sosedi".

    Anksčiau Jauncemienė taip pat aktyviai importavp vaisius ir daržoves, tačiau po Baltarusijos antimonopolinių institucijų reakcijos į jos kompaniją "Fruktiimport", pimenybė Respublikos vaisių rinkoje atiteko grupei "Eurotorg".

    Almai Jauncemienei taip pat priklauso picerijų ir restoranų tinklas "Tempo" ir "Vasilki".

    Помещение пиццерии Темпо в Минске
    © Photo : tempo.by
    Picerijų tinklas "Tempo" Baltarusijoje priklauso verslininkei Almai Jaucemienei.

    Dar vienas žinomas mažmeninės prekybos pavyzdys — parduotuvių tinklas "Mart Inn", valdomas kompanijos "Mart Inn Food", kuri, savo ruožtu, priklauso Lietuvos "VP Grupė". Šiandien tinklui priklauso 29 parduotuvės, jos bendraturčiai yra verslininkas Mindaugas Marcinkevičius, "VP Grupės" smulkus akcininkas.

    2015 metų kovą "Mart Inn Food" buvo įtraukta į prekės ženklų karą: Lietuvos prekybos tinklas "Maxima", taip pat įeinantis į "VP Grupė", apkaltino ją verslo standartų ir korporatyvinio stiliaus kopijavimu. "Maxima" ieškinio reikalavimai verti maždaug 300 milijonų eurų, jau buvo nustatyta, kad byla bus svarstoma Lietuvos teisme.

    Lietuviška UAB "Maxima grupė" pateikė ieškinį į Vilniaus apygardos teismą prieš Baltarusijos kompanijos tinklo "Mart Inn Food" vadovus Gintarų Marcinkevičių, Eglę Marcinkevičiutę ir Mindaugą Marcinkevičių.

    Taip pat Baltarusijoje veikia tinklas iš 13 statybinių prekybos centrų "OMA" — tinklų dalininkas yra Lietuvos kompanija "Senukai". Jei 2015 metais buvo kalbama apie šio projekto pasitraukimą iš Respublikos, todėl 2016 metų kovą "OMA" savininkai paskelbė savo planus investuoti 50 milijonų eurų į prekybos ir logistikos centro atidarymą Minske su bazinės įmonės įkūrimu.

    2016 kompanija ruošėsi dar dviejų prekybos centrų Minske ir Bobruiske ekspuatavimo pradžiai.

    Kalakutiena, baldai ir energetika

    Iš ženklinių projektų reikėtų pažymėti Lietuvos "Vakarų medienos grupę" — baldų klasterį Mogiliove.

    Be to, 2014-2015 metais buvo pastatyta ir pradėjo dirbti gyvūninės kilmės produktų atliekų perdirbimo gamykla "Arvi-Biovast", yra keletas baigtų lietuviškų statybos kompanijų projektų. Pradėtas eksploatuoti "Arvi" įmonių grupės kalakutų mėsos auginimo ir perdirbimo projektas Lidos srityje.

    Iš visų atsinaujinančios energijos projektų, anot buvusio Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Evaldo Ignatavičiaus, sėkmingiausiu gali būti pavadintas kompanijos "Modus Grupė" projektas, kurį valdo Lietuvos įmonė "Modus energija". Taip, didžiausias Baltarusijoje žemės ūkio holdingas "Agrokombinat "Mačulišči" pritraukė Lietuvos investuotoją biodujų stočių tinklo kūrimui. Per 2017-2018 metus holdingo žemės ūkio įmonių pagrinde bus pastatyti aštuoni biodujų įrenginiai su bendru galingumu 8 mW. Anot ekspertų, investicijų sąnaudos diegiant 1 mW įrenginį siekia 2 milijonus eurų.

    Taip pat 2014 metais "Modus Grupė", "BPS-Sberbank" ir Minsko sritis Vykdomasis komitetas pasirašė memorandumą dėl saulės elektrinės Myadelio rajone statybos ir ekspluatacijos projekto realizacijos. Jo sąmata siekia 10,2 milijonų eurų.

    Baltarusijos verslas Lietuvoje

    Skirtingai nei lietuviai, kurie daug ir noriai investuoti į Baltarusiją šios šalies investicijos Lietuvoje atrodo daug kukliau — apie 30 milijonų eurų per metus. 

    Iš esmės Baltarusijos verslą kaimyninėje šalyje pristatyto mašinų gamybos įmonės dukterinių ir realizavimo struktūrų — MTZ, MAZ, Amkodor ir kitos, o taip pat koncerno "Belneftechim" prekybos tinklai bei jai pavaldžios įmonės.

    Tuo pačiu metunaftos produktų eksportuotojas — Baltarusijos naftos kompanija (BNK) turi ilgalaikes sutartis su Klaipėdos uosto terminalais.

    Šiame uoste 2013 metais dalį terminalo įsigij kalio trąšų gamintojas AB "Belaruskali", vėliau jis padidino savo dalį nuosavybėje. Apie privačių Baltarusijos piliečių investicijas į verslą Lietuvoje yra mažai žinoma.

    Karaliaučius — pagrindinis konkurentas

    Rusijos Karaliaučiaus sritis sėkmingai konkuruoja su Baltarusija geriausias sąlygas Lietuvos verslui sudaryti verslui. 

    Sunkvėžimiai. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Владимир Корнев

    Ryšium su Rusijos atsakomųjų sankcijų pritaikymu Europos šalių atžvilgiu Lietuvos įmonės, kurios dirbo šiame Rusijos regione, susidūrė su tam tikrais sunkumais. Sunkiausia buvo tiems, kas anksčiau gavudavo žaliavą iš Lietuvos arba Europos Sąjungos ir pritaikius sankcijas prarado šią galimybę. Tačiau, pavyzdžiui, bendrovė "Vičiūnai-Rus" (Lietuvos "Vičiūnų" dukterinė įmonė), visiškai save aprūpino žaliava iš Rusijos rinkos ir išlaikė savo pozicijas rinkoje.

    Šiek tiek 2015-16 metais sumažėjo statybos bendrovių veikla. Pavyzdžiui, įmonė "Panevėžio statybos trestas" laikinai pristabdė darbą.

    2016-ųjų rugsėjį tapo žinoma, kad Baltarusijos "Vičiūnų" dukterinė įmonė (prekės ženko "Viči" savininkė) "Vičiūnai Bel" neteko laisvos ekonominės zonos "Minsk" rezidento statuso.

    Pasak Lietuvos žiniasklaidos, holdingo "Vičiūnai" savininkas Visvaldas Matijošaitis atsisakė planų šalia Minsko statyti didelę jūros gėrybių perdirbimo įmonę. Baltarusijos holdingo dukterinė įmonė, kuri turėjo ją statyti, neteko laisvos ekonominės zonos "Minsk" rezidento statuso. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos žiniasklaidos nuomonę, galima pasakyti, kad garsus lietuvių verslininkas nusprendė apriboti verslą Baltarusijoje. 

    "Vičiūnai Bel" buvo įregistruota kaip laisvos ekonominės zonos rezidentė 2010 metų viduryje ir planavo investuoti apie penkis milijonus dolerių į didelės jūros gėrybių perdirbimo gamyklos statybą. Tačiau būdamas rezidentu investuotojas nesiėmė beveik jokių veiksmų investicinio projekto įgyvendinimui.

    Neigiamą poveikį projekto įgyvendinimui turėjo ilga žemės gamyklos statybai skyrimo procedūra. Gamyklos statybos užsitęsė dėl sunkumų, kuriuos holdingas patyrė dėl pasaulinės finansų krizės. Be to, įėjimas į Baltarusijos rinką, anot investuotojo, buvo komplikuotas dėl to, kad Baltarusijoje yra galingas konkurentas — Bresto "Santa-Bremor", žymaus verslininko Aleksandro Mošenskio įmonė.

    ООО Санта-Бремор
    © Sputnik / Руслан Кривобок
    Žymaus Baltarusijos verslininko Aleksandro Mošenskio įmonė "Santa-Bremor".

    Verta paminėti, kad Matijošaitis turėjo planų perkelti į Baltarusiją gamybą iš Kaliningrado, nes jis tikėjosi didelės apimties eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes ir Baltarusijos logistika atrodė jam žymiai patrauklesnė. Naujos gamybos būsimų logistikos reikalavimų užtikrinimui vienu metu su "Vičiūnai Bel" buvo įregistruota kompanija "Vičiūnai Logistika". Laisvos ekonominės zonos "Minsk" rezidento statuso ji neturėjo, tačiau ketino šalia Minsko statyti didelį logistikos centrą su trijų milijonų dolerių investicijomis "Vičiūnai Bel" praradus rezidento statusą, šis projektas taip pat nebus realizuotas.

    Dar šia tema

    Baltarusija kviečia dar kartą aptarti Astravo AE klausimus
    Aplinkos ministerija: Baltarusija nori žinoti apie Ignaliną dėl Astravo AE
    Baltarusija surengs naujas konsultacijas su Lietuva dėl AE statybos
    Tegai:
    kapitalas, lietuviškas verslas, investicijos, bendradarbiavimas, laisvoji ekonominė zona "Minsk", Minskas, Baltarusija

    Svarbiausios temos