06:15 2019 Lapkričio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1006
  • RUB70.8149
    Užsienio ambasadoriai lankosi Baltarusijos AE, nuotrauka iš įvykio vietos

    Diplomatai Baltarusijos AE: kuras, saugumas ir "Lietuvos klausimas"

    © Sputnik / Виктор Толочко
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    Astravo atominės elektrinės statybos (229)
    5421

    Diplomatinių atstovybių vadovai liko sužavėti kelione į Baltarusijoje statomą atominę elektrinę, uždavė daug klausimų apie busimos AE saugumą, kuro naudojimą, branduolinių atliekų saugojimą ir pakalbėjo su žurnalistais apie Lietuvos poziciją

    VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Baltarusijoje akredituotų diplomatinių atstovybių vadovai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir vyresnieji diplomatai penktadienį aplankė Astrave statomą Baltarusijos atominę elektrinę (AE), kur jie galėjo asmeniškai įvertinti statybos mastą, taip pat užduoti klausimus Energetikos ministerijos ir AE vadovybės atstovams, praneša Sputnik Baltarusija.

    Baltarusija nuolat skelbia apie AE statybos skaidrumą ir yra pasirengusi ne tik atsakyti į visus klausimus, bet ir prireikus organizuoti užsienio delegacijų keliones į statybvietę. Tai buvo antrasis diplomatų apsilankymas Baltarusijos AE.

    Lietuva atsisakė atvykti

    Pažymėtina, kad Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas paskutiniu momentu atsisakė kelionės į Baltarusijos AE. Nerado laiko šiam vizitui ir kiti ambasados pareigūnai, o taip pat Lietuvos žurnalistai, nors kai kurie žiniasklaidos atstovai buvo akredituoti šiam vizitui.

    Tuo tarpu, būtent Lietuvoje nuolat kyla skundai ir klausimai dėl Baltarusijos AE saugumo.

    Baltarusijo AE statybos, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Виктор Толочко

    "Deja, paskutinę akimirką vizito atsisakė anksčiau jį patvirtinę Lietuvos ambasados ​​atstovai. Mes taip pat kvietėme Lietuvos žiniasklaidos atstovus, ir net akreditavome kelias Lietuvos naujienų agentūras, bet jie, deja, nerado galimybės atvažiuoti" — sakė Sputnik Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Dmitrijus Mirončikas.

    Jis pabrėžė, kad Baltarusija labai atsakingai įgyvendina branduolinio projekto realizavimą, jis visada buvo atviras šalies užsienio partneriams, ir AE statybos vietoje jau apsilankė dešimtys užsienio delegacijų, TATENA vadovai ir kitos tarptautinės organizacijos.

    "Šiandieninis įvykis orientuotas į Baltarusijoje akredituotą diplomatinį korpusą. Svarbu pasakyti, kad mes stengėmės patenkinti norus aplankyti statybvietę, kurį išreiškė kai kurios diplomatinės atstovybės." — pasakė Mirončikas.

    Pasak jo, iš viso į Astravo atvyko daugiau nei 25 Baltarusijoje akredituotų diplomatinių atstovybių vadovų, tai ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir vyresnieji diplomatai. Tarp jų Didžiosios Britanijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos, Japonijos ir kitų šalių ambasadoriai.

    Kalbėdamas apie tai, kaip Baltarusija ketina reaguoti į Lietuvos ambasadoriaus atsisakymą atvykti į Baltarusijos AE, Mirončikas pažymėjo, kad Minskui svarbu tęsti kompetentingą ekspertų dialogą dėl elektrinės statybos.

    Pasak jo, Baltarusijos URM mano, kad jeigu suinteresuotų valstybių dialogas dėl Baltarusijos AE statybos vyks ekspertų lygmenyje, tai jo rezultatas vienareikšmiškai bus Baltarusijos projekto ir jo tolesnio įgyvendinimo naudai.

    Tuo tarpu, savaitės pabaigoje Vilniaus rajone įvyko išvažiuojamasis Lietuvos diplomatų, parlamentarų ir valstybinių institucijų posėdis. Šito pasėdžio metu Lietuva kreipėsi į užsienio diplomatus su prašymu paremti šalies poziciją statybos Baltarusijos AE statybos ir saugumo klausimu.

    Kaip pareiškė aplinkos apsaugos ministras Kestutis Navickas, Lietuva nori, "kad būtų ne dvišalė Lietuvos-Baltarusijos, bet tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertintų šiuos saugumo klausimus".

    Pasak ministro, svarbu tai, jog Lietuvoje reziduojantys ES ambasadoriai nevyko į Astravą, o išklausė Lietuvos poziciją.

    "Nors ambasados yra gavusios oficialų kvietimą dalyvauti Baltarusijos organizuojamose ekskursijose į Astravo branduolinę jėgainę, bet ypatingai Europos Sąjungos šalys nepasinaudojo tuo ir atvyko išklausyti Lietuvos pozicijos", — sakė Navickas.

    Rusijos "šypsenos dalis" Lietuvai

    Klausimai, susiję su Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos AE statybos, skambėjo penktadienį ir Rusijos diplomatų pareiškimuose. Taip Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas žurnalistams sakė, kad Rusijoje teigiamai žiūri į Baltarusijos branduolinį projektą, o Lietuvos pretenzijos šiuo klausimu Minskui sukelia " atlaidžią šypseną".

    "Mes į tai žiūrime su atlaidžia šypsena. Juk kuo Lietuva vadovaujasi savo opozicijos judėjime? Buvo ketinimai statyti Visagino atominę elektrinę, bet pagal Japonijos projektą, todėl investuotojų nerado ir projektas žlugo", — sakė Surikovas.

    Pasak jo, branduolinės projekto sėkmės atveju Lietuva galėtų gauti BVP augimą iki 50%, tai visuomenėje pagerintų nuotaikas, gyvenimas visoje šalyje pagerėtų. "Lietuvos, o pirmiausia, politikų geriausi jausmai įžeisti", — sakė diplomatas.

    Jis pabrėžė, kad su Astravo AE statyba Baltarusija galės ne tik diversifikuoti savo energiją, bet ir pritrauks į šalį naująsias technologijas. Be to, pagerės žmonių gyvenimas.

    Surikovas taip pat pareiškė, kad Rusijoje 100% yra įsitikinę, kad Baltarusijos atominės projektas bus įgyvendintas. Jis pažymėjo, kad statyboje, žinoma, yra keletas problemų, tačiau su tokio masto statyba tai yra neišvengiama. Svarbiausia, anot Rusijos diplomato, tai strateginis projekto tikslas: pagerinti Baltarusijos ekonomiką, leisti šaliai diversifikuoti savo energiją ir gauti naująsias technologijas.

    Savo ruožtu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas mano, kad Lietuva ir Baltarusija galėtų bendradarbiauti, o ne konfliktuoti Baltarusijos AE statybos klausimu.

    Udalcovas sakė, kad prieš vadovauti Lietuvos diplomatinei misijai, jis dirbo Kaliningrade ir ten dvejus metus "teko susidurti su Lietuvos kolegomis, kurie panašiai aktyviai ir agresyviai protestavo prieš atominės elektrinės statybą Kaliningrade, kaip tai vyksta dabar Baltarusijos AE atžvilgiu".

    Jis pažymėjo, kad Lietuvoje dažnai bendrauja su paprastais piliečiais, o ne tik su pareigūnais. "Negaliu pasakyti, kad Lietuvos gyventojai taip aktyviai protestuoja. Tačiau aš matau kelias Lietuvos pareigūnais nepasitenkinimo priežastis", — sakė diplomatas.

    Udalcovo teigimu, viena iš priežasčių — nesugebėjimas pradėti projektą dėl atominės elektrinės Visagine statybos.

    Be to, kaip pabrėžė Rusijos diplomatas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite neseniai pavadino Baltarusijos AE Rusijojos geopolitiniu projektu. "Tai reiškia, kad jie mato čia ne energetikos, a politikos klausimus", — aiškino jis.

    Diplomatas pridūrė, kad Vilniuje jis kasdien sako apie tai, kad abiems šalims būtų protingiau kartu statyti šitą elektrinę.

    Statybos tempas yra įspūdingas

    Vizito į Baltarusijos AE metu užsienio šalių diplomatai galėjo apsilankyti keliuose elektrinės objektuose. Jiems parodė Astravo AE statomus skirstomuosius tinklus, turbinų skyrius, leido pakilti liftu į jau įrengtą ir padengtą pirmojo reaktoriaus korpusą. Be to, diplomatai pro autobuso langus apžiūrėjo Baltarusijos AE gamybos bazę, pamatė, kaip organizuota išorinio elektrinės kontūro fizinė apsauga.

    Pratybos Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Виктор Толочко

    Be to, diplomatai aplankė Baltarusijos AE mokymo centrą, kur jiems parodė užsiėmimo fragmentą.

    Užsiėmimo metu būsimos AE darbuotojai imitavo įvairias avarines situacijas elektrinėje ir mokėsi juos pašalinti. Diplomatai buvo sužavėti, užduodavo daug klausimų, noriai bendravo su elektrinės valdybos atstovais ir energetikos ministro pavaduotoju Michailu Michadiukovu.

    Turkijos ambasadorė Baltarusijoje Kezban Nilvana Darama pažymėjo, kad vizito metu jie "turėjo prieigą prie visų teritorijų ir statybvietės". Ji taip pat pažymėjo, kad Turkijoje 2018 metais planuojama pradėti statyti AE pagal Rusijos projektą.

    "Aš matau, kad darbas vyksta. Nesu inžinierius ar branduolinės energijos srities specialistas ir todėl negaliu spręsti apie darbo kokybę, bet statybos apimtis yra įspūdinga", — Sputnik sakė Suomijos ambasados Lietuvoje ​​atstovas Lauri Pullola.

    Jis pažymėjo, kad Lietuva inicijuoja embargą Baltarusijos elektros energijos pirkimui. "Mes gerbiame Lietuvos nuomonę šiuo klausimu, nes ji yra ES narė. Tačiau aš manau, kad reikia tęsti dialogą tarp Minsko ir Vilniaus", — sakė Suomijos diplomatas.

    Alternatyvos Rusijos kurui nėra

    Vizito pabaigoje energetikos viceministras Michailas Michadiukas atsakė į visus užsienio diplomatų klausimus.

    Aktyviausiu buvo Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Igoris Kizimas. Interviu su Sputnik žurnalistu jis pažymėjo, kad anksčiau dirbo branduolinės saugos srityje, todėl pažvelgė į viską, ką jam parodė Baltarusijos specialistai AE aikštelėje "profesionaliu žvilgsniu".

    Kaip statoma Astravo AE Baltarusijoje
    © Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

    "Man tai buvo labai įdomu", — sakė Kizimas.

    Jis pažymėjo, kad Ukraina prieš keletą metų savo atominėse elektrinėse pradėjo naudoti kurą, pagamintą kompanijos "Westinghouse". Todėl diplomatas domėjosi, ar Baltarusija nemato alternatyvos Rusijos branduoliniam kurui.

    "Kiekvienam reaktoriaus tipui sukurta sava kuro rūšis. Mes žinome, kad kol kas yra nesėkminga patirtis naudoti "Westinghouse" kurą Rusijos reaktoriams," — sakė Michadiukas, atsakydamas į Kizimos klausimą.

    Pasak jo, Ukrainos patirties naudotjant Amerikos kurą "dar negalima pavadinti sėkminga".

    Michadiukas pabrėžė, kad Baltarusija, rinkdamasi kuro tiekėją, atsižvelgs ne tik į kainas, bet ir saugumą.

    "Jei bus alternatyva, patikrinta gyvenimu… kol kas tokios alternatyvos nėra. Tačiau ateityje visko gali būti. Mokslas juda į priekį", — sakė Michadiukas.

    Taip pat buvo paliestas klausimas, ką Baltarusija darys su panaudotu branduoliniu kuru.

    Michadiukas paaiškino, kad atitinkama strategija bus parengta Baltarusijoje iki šių metų pabaigos. Ji rengiama kartu su Baltarusijos Nacionaline mokslų akademija, tikimasi, kad iki metų pabaigos vyriausybė patvirtins šį dokumentą.

    Pasak Michadiuko, šiandien pasaulyje yra du būdai, kaip pasielgti su panaudotu branduoliniu kuru. Pagal pirmąjį, kuras iškraunamas iš aktyvios zonos ir iš pradžių saugomas specialiame baseine. Po to jis perkraunamas į specialius konteinerius ir gali būti saugomas elektrinėje, sukurus tam tikras sąlygas, visą AE gyvavimo laikotarpį.

    "Antrasis būdas — po baseino kuras yra perkraunamas į transporto konteinerių ir siunčiamas į gamyklą perdirbimui. Perdirbimo produktai saugomi specialiose saugyklose. Mes su Rusija pasirašėme tarpvyriausybinį susitarimą, kuriame sakoma, kad jie priims perdirbimui mūsų panaudojamą branduolinį kurą. Pagal Rusijos įstatymus perdirbimo produktai gali būti laikomi jos teritorijoje iki 20 metų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, mes pastatysime savo atitinkamą saugyklą", — sakė Michadiukas.

    Diplomatai taip pat uždavė klausimus apie streso testų bei neseniai įvykdytos TATENA SEED misijos rezultatus.

    Temos:
    Astravo atominės elektrinės statybos (229)
    Tegai:
    branduolinės atliekos, diplomatai, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva

    Svarbiausios temos