19:35 2018 Rugsėjo 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1667
  • RUB78.0688
    Bosnijos kroatų generolas Slobodanas Praliakas Hagos tribunole, archyvinė nuotrauka

    Kroatijos generolas Slobodanas Praliakas nusižudė teismo salėje

    Robin van Lonkhuijsen / POOL / AFP
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    4110

    Po Tarptautinio tribunolo nuosprendžio paskelbimo, buvęs Kroatijos gynybos tarybos vadovas nusižudė; gydytojai nesugebėjo jo išgelbėti

    VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Buvęs Kroatijos gynybos tarybos generolas Slobodanas Praliakas nusižudė Hagos teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo jam ir kitiems Bosnijos kroatams, nuteistiems dar 2013 metais už nusikaltimus, padarytus Bosnijoje ir Hercegovinoje, praneša RIA Novosti.

    Apeliacinė kolegija patvirtino 20 metų laisvės atėmimo bausmę Slobodanui Praliakui. Kaltinamojo advokatas pareiškė, kad jo klientas išgėrė nuodų po to, kai Jungtinių Tautų tribunolas Hagoje dar kartą patvirtino jam nuosprendį.

    Tarptautinis tribunolas patvirtino Praliako mirtį. Žinyboje pabrėžė, kad kai Praliakas bogai pasijuto, jam nedelsiant buvo suteikta medikų pagalba. Praliakas buvo nugabentas į artimiausią ligoninę, kur jis ir mirė.

    Nyderlandų valdžios institucijos ICTY prašymu pradėjo incidento tyrimą.

    Anot 2013 metų gegužės 29 dienos ICTY teismo sprendimo, savarankiškai paskelbto Bosnijos kroatų suformavimo buvęs ministras pirmininkas Jadranko Prlič gavo 25 metų kalėjimo. 20 metų kalėjimo buvo nuteistas gynybos ministras Bruno Stojič ir Kroatijos gynybos tarybos vadovai Slobodanas Praliakas ir Milivoj Petkovič. Karo policijos vadas Valentin Čorič gavo 16 metų, o Berislav Pušič, kuris buvo atsakingas už karo belaisvius, buvo nuteistas 10 metų kalėjimo.

    Teismas pripažino juos kaltais dėl nusikaltimų žmonijai ir karo įstatymų bei papročių pažeidimų konflikte Bosnijoje ir Hercegovinoje 1992-1995 metais.

    Teisiamieji buvo apkaltinti nusikaltimais, kurių tikslu buvo išvaryti musulmonus ir kitus ne Kroatijos gyventojus, o taip pat prijungti Bosnijos ir Hercegovinos teritorijas prie Kroatijos. Be to, Bosnijos kroatams priskiriamas UNESCO paminklo sunaikinimas — senojo tilto per Neretvos upę Mostaro mieste.

    Kroatijos Respublika Herceg-Bosna — tai nepripažinta valstybė su sostine Mostare, kuri egzistavo Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje tarp 1991 ir 1994 metų.

    Tegai:
    savižudybė, Hagos tribunolas, Slobodanas Praliakas, Nyderlandai
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos