07:42 2019 Lapkričio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.1091
  • RUB70.6406
    Belgradas, archyvinė nuotrauka

    Serbijos prezidentas paaiškino, kodėl jo valstybė nepripažins Rusijos Krymo

    CC0 / pixabay
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    116 0 0

    Tačiau Vučičius pabrėžia, kad Serbija nepalaiko Vakarų sankcijų prieš Maskvą

    VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paminėjo Kosovo situaciją, paaiškindamas, kodėl Belgradas negali pripažinti Krymo kaip Rusijos dalies, rašo RIA Novosti.

    Praėjusių metų birželį Vučičius interviu Prancūzijos "Le Monde" teigė, kad jei Serbija pripažintų Krymą kaip Rusijos dalį, tai reikštų Kosovo nepriklausomybės palaikymą. Tuo pačiu metu Vučičius priminė, kad Belgradas nepalaiko Vakarų sankcijų Maskvai, įvestų dėl Krymo prijungimo.

    "Jei mes šiandien tai padarytume (pripažintume Rusijos Krymą — Sputnik), mums pateiktų analogiją su Kosovu. Pasakytų, kad pagal šį principą Kosovas taip pat yra nepriklausomas ir kad mes daugiau neturime teisių kovoti už jį. Manau, kad tai supranta bet kuris normalus žmogus tiek Rusijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje", — sakė Serbijos lyderis televizijos kanalo "Rossija 24" laidoje.

    Vučičius keletą kartų pabrėžė, kad Maskvos ir Belgrado santykiai išlieka geri. Jis pridūrė, kad Serbija nepalaiko jokių Rusijai taikomų sankcijų, ir ši pozicija išliks nepakitusi.

    "Jei Rusija turi geresnį draugą, kuris sudėtingesnėmis gyvenimo sąlygomis išsaugo savo draugystę ir meilę Rusijai ir Rusijos žmonėms, pasakykite man, kokia tai šalis ir kur ji yra", — pridūrė Serbijos prezidentas.

    1999 metais Albanijos separatistų iš Kosovo išlaisvinimo armijos ir Serbijos kariuomenės bei policijos ginkluoti susirėmimai lėmė tai, kad NATO pajėgos bombardavo Jugoslaviją (tuo metu ją sudarė Serbija ir Juodkalnija). 2004 metų kovą Kosovo albanai surengė pogromus, dėl kurių įvyko masinis serbų persikėlimas iš šio krašto, be to, buvo sunaikinta daugybė jų istorijos ir kultūros paminklų.

    Kosovo albanų institucijos Prištinoje 2008 metų vasario 17 dieną vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Serbija, Rusija, Kinija, Izraelis, Iranas, Ispanija, Graikija ir keletas kitų valstybių nepripažįsta respublikos.

    Serbijos vadovybė, patirdama Briuselio spaudimą ir siekdama suartėti su Europos Sąjunga ir palengvinti krašto Serbijos piliečių gyvenimą, 2011 metais buvo priversta pradėti derybas dėl santykių su Kosovo albanais normalizavimo per ES tarpininkavimą. Šiuo metu dialogas pristabdytas.

    Krymas ir Sevastopolis tapo Rusijos regionais po 2014 metų kovo mėnesio referendumo. Prisijungimą prie Rusijos teritorijos palaikė 96,77% Krymo ir 95,6% Sevastopolio gyventojų.

    Maskva ne kartą pabrėžė, kad Krymo gyventojai balsavo už prijungimą prie Rusijos teritorijos demokratiškai, buvo atsižvelgta į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Tačiau Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos prezidento teigimu, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".

    Dar šia tema

    Serbijos prezidento nurodymu kariuomenė visiškoje kovinėje parengtyje
    Europos Sąjunga ketina plėstis, kad pasipriešintų Rusijai
    Rusofobai puola: kaip Lietuva stengiasi sugadinti Serbijos ir Rusijos santykius
    NATO generalinis sekretorius paaiškino serbams Jugoslavijos bombardavimo priežastis
    Tegai:
    Kosovas, Krymas, Rusija, Serbija

    Svarbiausios temos