06:52 2019 Spalio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1130
  • RUB70.9699
    Antrojo pasaulinio karo karinė technika

    Kas rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą įvairių šalių vadovėliuose

    © Sputnik / Александр Липовец
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    151 0 0

    Anot Europos, JAV ir Japonijos mokyklų vadovėlių, viskas prasidėjo Lenkijoje, lemiamą vaidmenį atliko Londonas, tačiau baigė karą amerikiečiai

    VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Viskas prasidėjo Lenkijoje, lemiamą vaidmenį atliko Londonas, tačiau baigė karą amerikiečiai: Antrasis pasaulinis karas įvairiai pristatomas Europos, JAV ir Japonijos mokyklų vadovėliuose. RIA Novosti ištyrė kai kuriuos iš jų ir pasidalino rezultatais.

    Prancūzai: karą baigė amerikiečiai

    Prancūzijos moksleiviai sužinos apie Antrąjį pasaulinį karą iš pasakojimo apie "fašizmo ir komunizmo grėsmę". Tai, kas įvyko, apibūdinama tokiais terminais kaip "totalitarizmas", "žiaurumas", "nesutarimų slopinimas". Antihitlerinės koalicijos šalių veiksmai apibūdinami sąvokomis "demokratija", "liberalios vertybės", "žmogaus teisės".

    Hitlerio užpuolimo prieš Sovietų Sąjungą priežastys istorijos vadovėliuose žemesniosioms klasėms pateikiamos taip: "Hitleris norėjo gauti didžiules Rusijos teritorijas. Šių teritorijų sąskaita naciai norėjo padidinti savo gyvenamąją erdvę. 1941 metų invazija buvo vadinama "Operacija "Barbarossa"". Joje dalyvavo keturi milijonai kareivių, ir tai tapo didžiausia karine operacija žmonijos istorijoje".

    Istorijos vadovėliuose aukštesniosioms klasėms yra daugiau informacijos, tačiau, pavyzdžiui, Stalingrado mūšis aprašytas tik dviejose pastraipose. Tiek pat vietos suteikta Raudonosios armijos vaidmeniui Rytų Europos išlaisvinime paaiškinti. Lemiamu momentu pavadintas antrojo fronto atidarymas. Pabrėžta: "1942 metais Vašingtonas kuria Didįjį aljansą, į kurį įeina visos šalys, kovojančios prieš Vokietiją ir jos sąjungininkus. Jie mobilizuoja visą savo ekonominį potencialą pergalei ir tampa "demokratijos arsenalu"".

    Pagrindiniai Antrojo pasaulinio karo frontai, anot Prancūzijos istorikų, — tai mūšis Ramiojo vandenyno pakrantėje (Midvėjus, Gvadalkanalis), Šiaurės Afrikoje ir tik tada — Stalingrado mūšis.

    Daroma išvada: "Karą baigia amerikiečiai, kurie, panaudoję branduolinį ginklą, privertė Japoniją kapituliuoti".

    Britanija "parodė pavyzdį visam pasauliui"

    1941 metų įvykiai, kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, britų vadovėliuose paminėti lyg tarp kitko. Daug dėmesio skiriama 1942 metams, kai įvyko pagrindinės kovos dalyvaujant karališkajai kariuomenei. Aprašomos kovos Šiaurės Afrikoje, Italijoje, Normandijoje.

    Amžinoji ugnis
    © Sputnik / Александр Липовец

    Apie Stalingrado ir Kursko mūšius rašoma tik keliais sakiniais. Ir nė žodžio apie tai, kad būtent šie mūšiai tapo posūkio tašku Antrajame pasauliniame kare. Vadovėliuose aukštesniosios klasės mokiniams Sovietų Sąjungos vaidmeniui skiriama jau daugiau dėmesio.

    "Rusijos indėlis į karą, žinoma, buvo neįkainojamas, tačiau Rusija veikė tik Rytų fronte. Maskvos tiesioginis indėlis į Londono pastangas buvo nulinis, o Sovietų dalyvavimas bendroje sąjungininkų strategijoje apsiribojo išteklių tiekimo ar skubių (anglų-amerikiečių — Sputnik) laipinimų reikalavimu Prancūzijoje", — rašoma istorijos vadovėlyje aukštesniosioms klasėms ir studentams "Britanija XX amžiuje".

    Daug pastraipų parašyta apie tai, kad karūnos pavaldiniai kovojo frontuose, kad apsaugotų liberalias vertybes ir panaikintų totalitarizmą bei diktatūrą pasaulyje. Pabrėžiama, kad britai Antrojo pasaulinio karo metu suvokiami kaip ypatinga tauta. Pagrindinėmis jos savybėmis tapo išskirtinumas, nepanašumas į kitas tautas, dvasingumas ir griežtas demokratijos ir liberalizmo vertybių laikymasis.

    Pasak britų istorikų, būtent Londonas atliko pagrindinį vaidmenį pergalėje prieš fašizmą. Vidurinių mokyklų mokiniams aiškinama, kad "Didžioji Britanija stovėjo viena, bet tvirtai vadovaujama Vinstono Čerčilio, ir rodė pavyzdį visam pasauliui". Tuo pačiu metu pergalė prieš fašizmą tapo įmanoma mūšių Ramiajame vandenyne ir Rytų fronte, teigiama istorijos vadovėliuose. Šalių, buvusių Britanijos sandraugoje, įnašas beveik nepaminėtas.

    Vokietija nutolsta nuo nacių

    Į Vokietijos mokyklų mokymo programas Antrojo pasaulinio karo studijavimas buvo įtrauktas 1960-ųjų metų pabaigoje. Vadovėliuose buvo griežtai kritikuojamas nacių savavališkumas, tačiau tuo pat metu buvo pabrėžiama vokiečių pirmapradė taikos natūra. Ypač tai pradėta pabrėžti po Vokietijos suvienijimo 1990-ųjų pradžioje.

    Dabar kiekvienoje iš šešiolikos federalinių žemių yra savi vadovėliai. Jų turinį nustato regioniniai švietimo skyriai. Visas knygas vienija vienas dalykas — besąlyginis nacių praeities pasmerkimas. Aiškiai matoma riba tarp praeities ir ateities šalies.

    Didelis vaidmuo skiriamas paprastų vokiečių gyvenimui, kaip jie buvo įtraukti į šį karą ir kaip sugebėjo įveikti sunkumus. Pabrėžiama paprastųjų Vokietijos piliečių ištvermė aviacijos bombardavimo akivaizdoje.

    Kita informacija tekstuose pateikta pacifistinėmis ir gana nepatriotinėmis spalvomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirmųjų šaltinių tyrimui. Mokiniai skaito skirtingus dokumentus. Pavyzdžiui, įstatymus, kuriuos priėmė nacionalsocialistai, atėję į valdžią, Wannsee konferencijos protokolus, kuomet buvo detaliai suplanuotas "galutinis žydų klausimo sprendimas". Nagrinėjami šalyje uždraustų ir sudegintų knygų sąrašai. Ypač svarbi tema yra Holokaustas. Mokiniai susitinka su nacizmo aukomis.

    Jei Rusijos vadovėliuose analizuojama frontų veikla, karinių operacijų eiga ir transporto priemonių skaičius, tai Vokietijoje pasakojimas apie karą grindžiamas frontininkų prisiminimais ir laiškais. Kareiviai aprašė, kas tai — sėdėti tranšėjoje, išgyventi artilerijos apšaudymą, eiti į ataką.

    "Ilgai lauktas posūkis šiame kare prasidėjo 1943 metais po 6-osios Vokietijos kariuomenės pralaimėjimo ir kapituliacijos  prie Stalingrado", — sakoma Jenso Eggerto vadovėlyje "Vokietija nuo 1871 iki 1945 metų".

    Atskiras dėmesys skiriamas sąjungininkų išlaipinimui Normandijoje. Tuo pat metu tekste nėra nei Kursko lanko, nei Bagrationo operacijos, nei kovos dėl Berlyno. Taip pat knygoje nė žodžio apie tai, kad dauguma Vermachto pajėgų buvo Rytų fronte. Pažymima: "Palaipsniui sąjungininkai (Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir Sovietų Sąjunga) pasiekė sėkmę".

    Kituose vadovėliuose galima rasti ir tokį teiginį: "Gegužės 8 dieną baigėsi karas, kuris tapo gėda šaliai ir atnešė daug sielvarto Vokietijos žmonėms". Ypač pabrėžiama, kad karo tikslas buvo užkariauti. Tuo pačiu metu nacionalsocializmas vadovėliuose rodomas kaip blogas vokiečių likimas, o ne kaip tragedija valstybėms, kurios nukentėjo nuo nacių.

    Viskas prasidėjo Lenkijoje

    Lenkams pirmiausia svarbu parodyti, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo Vokietijos užpuolimu prieš Lenkiją. Tačiau pagrindinis akcentas — Maskvos kaltė. "Lenkija buvo užpulta 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o po 16 dienų rytinę šalies dalį okupavo ir Sovietų Sąjunga. Maskva vadovavosi Molotovo-Ribentropo paktu", — rašoma viename iš tekstų mokiniams.

    Tuo pačiu metu vadovėlyje nėra nė žodžio apie tai, kad TSRS veltui bandė derėtis su Didžiąja Britanija ir Prancūzija dėl koalicijos prieš Vokietiją sukūrimo.

    Taip pat nėra pranešta apie didelį Raudonosios armijos indėlį į pergalę, pabrėžiamas Antrojo fronto atidarymas, JAV kareivių nuopelnai. Vadovėliuose ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip NKVD sušaudė Lenkijos karininkus Katynėje, o taip pat Volynės žudynėms.

    Amerikiečiams priešas yra Japonija

    Kitoje Atlanto pusėje vyraujančią nuomonę galima atsekti istorijos vadovėlio aukštesniosioms klasėms "Amerikos požiūris" pavyzdžiu. Jame Antrajam pasauliniam karui skirti 69 puslapiai.

    Vienas iš jų — "Amerika ir Antrasis pasaulinis karas" — prasideda Amerikos pramonės apibūdinimu prieškario laikotarpiu ir jos perorientavimu į karinę gamybą. Daug dėmesio skiriama segregacijai Amerikos kariuomenės gretose. Yra informacijos apie Normandijos operaciją ("D" diena) ir karines operacijas Ramiojo vandenyno regione.

    Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova
    © Sputnik / Рамиль Ситдиков

    Jei Rusijos vadovėliuose pagrindinė Pergalės iliustracija — raudonosios vėliavos iškėlimas virš Reichstago, tuomet JAV tai amerikiečių kareivių nuotrauka, kurioje jie iškelia JAV vėliavą kalne po Ivo Džimos užėmimo Japonijoje. Kariniams veiksmams prieš Japoniją skiriama daug daugiau dėmesio nei pasipriešinimui Vokietijai.

    TSRS pirmą kartą paminėta, kai pasakojimas pasiekia Stalingrado mūšį, jam skiriamos penkios pastraipos. Tačiau nurodoma, kad tai buvo posūkio taškas kare. Iš sovietų asmenybių paminėtas tik Josifas Stalinas.

    Karo aukų lentelėje pažymima, kad TSRS patyrė didžiausias žmonių aukas: 11 milijonų karių ir 6,7 milijono civilių. Tačiau šie skaičiai nesutampa su Rusijos istorikų vertinimais.

    Be to, iš vadovėlio neaišku, kas užėmė Berlyną. Nurodyta, kad JAV pajėgos artėjo prie Vokietijos sostinės iš vakarų, o Sovietų pajėgos 1945 metų balandžio 16 dieną perplaukė Oderio upę. "Po penkių dienų jie pasiekė Berlyno pakraštį", — pažymima knygoje. Iškart po to sakoma, kad Hitleris nusišovė savo bunkeryje, o Vokietijos vadovybė bandė pasiduoti amerikiečiams ir britams. Tačiau būsimas šalies prezidentas Dvaitas Eizenhaueris "primygtinai reikalavo besąlyginės kapituliacijos", kuri buvo priimta gegužės 7 dieną. "Kita diena — gegužės 8-oji — buvo paskelbta Pergalės diena Europai"",— rašo autoriai.

    Japonai turi savo karą

    Japonijos mokyklų programoje daug dėmesio skiriama šiaurinių Kinijos (Manchurijos) ir Korėjos pusiasalio teritorijų okupacijai, taip pat kariniams veiksmams Pietryčių Azijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

    Vadovėlyje "Naujoji istorija" Sovietų Sąjungos paminėjimas pasirodo tik skyriaus apie Antrąjį pasaulinį karą pabaigoje. Šią knygą sukūrė Japonijos istorijos vadovėlių reformų bendrovė, kuriai 1997 metais vadovavo dabartinis ministras pirmininkas Šinzo Abė. Organizacija ir pats vadovėlis buvo kritikuojami dėl nacionalistinio požiūrio į istorinius įvykius. Tačiau 2001 metais jį patvirtino Švietimo ministerija, ir vadovėlis iš karto tapo vienu iš perkamiausių.

    Vadovėlio autoriai teigia, kad Maskva pažeidė neutralumo paktą ir užpuolė Japoniją tuo metu, kai ši jau buvo pasirengusi kapituliuoti 1945 metų rugpjūčio 9 dieną. Kituose vadovėliuose taip pat pažymima, kad dėl to Sovietų Sąjunga užėmė "nuo amžių esančias Japonijos teritorijas", tarp jų ir Pietų Kurilus. Taip pat paminėtas Kvantungo armijos pralaimėjimas, dėl kurio daugiau nei 600 tūkstančių Japonijos kareivių buvo paimti į nelaisvę, o dešimtys tūkstančių mirė darbo stovyklose Sibire. Apskritai, mokyklų knygose pateikiami sausi faktai ir įvykiai, be jokių ypatingų emocinių spalvų.

    Dar šia tema

    Pergalės paradas Raudonojoje aikštėje. Tiesiogiai (pasibaigė)
    Tegai:
    Japonija, JAV, Europa, Antrasis pasaulinis karas

    Svarbiausios temos