09:47 2020 Vasario 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.0801
  • RUB69.5480
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Kovos dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo artimiausiu metu nesibaigs, mano istorikas Jurijus Borisionokas

    VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Lenkijos deputatų veiksmai susiję su Rusijos prezidento viešais pareiškimais, sakė Lomonosovo Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų katedros docentas Jurijus Borisionokas interviu Sputnik Radijui.

    "Dabartinė Lenkijos Seimo deputatų veikla, kaip jie įsivaizduoja, yra susijusi su atsakymu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris gruodį ne kartą išreiškė savo poziciją dėl įvykių, kurie paskatino Antrąjį pasaulinį karą. Lenkijos deputatai nesivargino palaukti Putino straipsnio, kurį jis rašo šia tema, ir sureagavo į viešus Rusijos vadovo pareiškimus", — teigė istorikas.

    Anot Borisionoko, Lenkijos deputatai, pasirašę rezoliuciją, žengė nepaprastai nemalonų daugeliui rusų žingsnį.

    "Šiuo atveju situaciją apsunkina tai, kad Lenkijos valdžia pernai konfliktavo su Izraelio užsienio reikalų ministru Izraeliu Kacu dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo. Todėl lenkai sužaidė pralenkimu, nes sausio pabaigoje suėjo 75 metai nuo tada, kai Raudonosios armijos kariai išlaisvino vieną baisiausių nacių koncentracijos stovyklų — Aušvicą. Todėl šiuo atveju mūšis dėl istorijos nesibaigs, o Lenkijos deputatai, be abejo, žengė nemalonų žingsnį daugeliui rusų. Nes šiuo atveju, jei skaitytume rezoliuciją pažodžiui, galime padaryti išvadą, kad tie 600 tūkstančių sovietų kareivių, kurie žuvo dėl Lenkijos išvadavimo, mirė ne už Lenkijos laisvę, o buvo okupantai Lenkijos žemėje", — pareiškė jis.

    Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, kurios autoriai tvirtina, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo dėl dviejų totalitarinių valstybių — hitlerinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos — kaltės. Deputatų teigimu, sudarius "gėdingą" Molotovo-Ribentropo paktą, Lenkija ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės tapo pirmomis abiejų totalitarinių režimų aukomis.

    Taip pat Lenkija labai nepatenkinta neseniai paskelbtu Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimu, kuriame teigiama, kad Adolfas Hitleris 1938 metais siūlė Varšuvai ištremti žydus į Afriką, o Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Juzefas Lipskis sutiko ir pasiūlė pastatyti jam už tai paminklą. Anksčiau Putinas Lipskį pavadino "niekšu ir antisemitine kiaule".

    Dar šia tema

    Lenkija nori priimti įstatymą, nukreiptą prieš "rusišką istorijos traktuotę"
    Buvęs Latvijos ministras paaiškino nedraugišką Baltijos šalių požiūrį į Rusiją
    Ekspertas: Norisi tikėti, kad vieną dieną nacizmą Latvijoje pripažins absoliučiu blogiu
    Tegai:
    Lenkija, TSRS, Antrasis pasaulinis karas, "sovietinė okupacija"

    Svarbiausios temos