09:21 2020 Lapkričio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Istoriko manymu, šiandien kai kuriose Rytų Europos šalyse Antrojo pasaulinio karo istorija keičiama politinės konjunktūros naudai

    VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Kai kurios Rytų Europos šalys nenori žinoti tiesos apie jų pačių praeitį, ypač kai kalbama apie Antrąjį pasaulinį karą ir bendradarbiavimą su vokiečių okupantais, mano Holokausto istorikas, Izraelio "Jad Vašem" muziejaus darbuotojas Aronas Šnejeris.

    "Tai liečia ir Lenkijos teritoriją. Mes gerbiame lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyvių atminimą. Lenkai, kurie kovėsi su ginklais rankose prieš vokiečius... Bet buvo ir kitų puslapių. Buvo, ir tai tiesa, ir aš tai ne kartą sakiau, ir dokumentai patvirtina tai, deja, lenkai dalyvavo nusikaltimuose prieš žydus... Žudė žydus, perdavinėjo žydus, kurie karo metu bėgo iš koncentracijos stovyklų, žinomi pokario pogromai", — RIA Novosti pasakojo Šnejeris.

    Anot istoriko, tiek Baltijos šalyse, tiek Ukrainoje yra buvę nemažai bendradarbiavimo su naciais atvejų. 2019 metais Šnejeris išleido knygą "Profesija — mirtis. Mokomoji SS stovykla "Travniki". Nusikaltimai ir atpildas. SS "Travnikų" mokomosios stovyklos archyvas buvo visiškai užgrobtas besivystančių Raudonosios armijos dalinių. Jų darbo metu pro stovyklos vartus išėjo 5080 kursantų, nacių mirties stovyklose tapusių "vahmanais" (sargybiniais).

    Istoriko, kuris ištyrė tūkstančius SMERŠ specialiųjų pajėgų iškeltų baudžiamųjų bylų, duomenimis, nacių nusikaltėlių paieškos prasidėjo 1944 metais ir baigėsi tik 1987 metais. Monografijoje rašoma, kad tarp "Travnikų" kursantų tarnavo 3600 ukrainiečių, 500 rusų ir baltarusių, 50 Baltijos šalių piliečių. Savo knygoje Šnejeris pasakoja apie garsiausius teismo procesus prieš nacių nusikaltėlius, iš kurių daugelis po karo, pasikeitę vardą ir gyvenamąją vietą, dirbo mokytojais, muzikantais ir mokyklų direktoriais. Vienas iš besislapsčiusių nacių nusikaltėlių buvo netgi žurnalo "Ogoniok" fotokorespondentas. Kiekvienas iš jų anksčiau žudė mirties stovyklų kalinius.

    Istoriko manymu, šiandien kai kuriose Rytų Europos šalyse Antrojo pasaulinio karo istorija keičiama politinės konjunktūros naudai.

    "Deja, vietinių gyventojų bendradarbiavimas tiek įprastose, tiek įvairiose vokiečių sąjungose, tiek nacionalistiniuose padaliniuose, kurie veikė Ukrainos teritorijoje, taip pat yra žinomas Bandera, Šukevičius ir kiti asmenys... Na, nenori kalbėti apie tai. Nenori rasti tikrų didvyrių. O pasirenka herojus, kurie yra patogūs tam tikrai visuomenės daliai. Istorinės atminties problema yra nepaprastai politizuota, ir taip yra beveik visoje Europoje, o pirmiausia aš manau, kad Rytų Europos šalyse, kurios, klastodamos savo istoriją, nenori jos objektyviai vertinti, bando atsiskaityti su Sovietų Sąjunga. Kad ir kaip gaila, pamiršdamos tai, kad būtent Raudonoji armija išlaisvino šias šalis nuo nacistinės Vokietijos, nuo nacių", — sakė Šnejeris.

    Būdamas istoriko ir "Jad Vašem" memorialinio muziejaus darbuotoju, Šnejeris dalyvaus Penktajame pasauliniame Holokausto forume, kuris sausio 23 dieną vyks Jeruzalėje. Forumas skirtas 75-osioms nacių koncentracijos stovyklos Aušvice išlaisvinimo 1945 m. sausio 23 d. metinėms.

    Renginio svečiai bus daugiau nei 60 šalių atstovai. Tarp svečių, kuriuos į Izraelį pakvietė prezidentas Reuvenas Rivlinas, — Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas. Iš viso didžiausiame Izraelio forumo istorijoje dalyvaus 46 šalių prezidentai, vyriausybių vadovai ir monarchai.

    Konferencijoje planuojamos Putino ir kitų šalių, dalyvavusių antihitlerinėje koalicijoje, lyderių kalbos, taip pat Izraelio prezidento ir ministro pirmininko kalbos. Holokausto istorikas Šnejeris pakomentavo Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos atsisakymą dalyvauti Jeruzalės forume.

    "Mes puikiai žinome, kad jei Lenkija nebūtų buvusi išlaisvinta 44–45 metais, šiandieninė Lenkija neegzistuotų. Naciai net nesiruošė kurti jokios autonomijos. Lenkijos teritorija buvo tiesiog likviduota, tokios valstybės nebuvo. Daugiau nei 2 milijonai lenkų buvo nužudyti vokiečių, jau neminint "slavų klausimo", vergų ir t. t. Lenkai su vokiečiais turėjo savų sąskaitų", — pasakojo jis.

    "Šiandien, deja, Lenkijos vadovai ir Lenkijos prezidentas Duda pamanė, kad galima neatvykti į šį forumą vien todėl, kad jis neįtrauktas į pasisakančiųjų dalį. Nors pagal protokolą kalbės pergalingų nacistinės Vokietijos šalių atstovai. Na, o Lenkijos prezidento kalba turėjo skambėti kaip atsakymas, kaip sąskaitų suvedimas su Rusijos prezidentu. Aš manau, ne daugiau, bet manau, kad tai nėra tas forumas, kuriame yra vietos politinei diskusijai", — sakė Šnejeris.

    Nuo antradienio, sausio 21 dienos, Holokausto aukų memorialinis centras "Jad Vašem" rengia ekskursijas forumo delegacijoms, atvykstančioms į Izraelį, ir jas lydintiems žurnalistams.

    Dar šia tema

    Ekspertas: Lenkija sovietų kareivius pavertė "okupantais"
    Rusija paragino Lenkiją išmokti Ruzvelto žodžius apie TSRS indėlį į pergalę
    ŽvaIgybininkas: po karo TSRS padėjo atkurti Lenkiją
    Tegai:
    Tarybų Sąjunga, Europa, Antrasis pasaulinis karas, istorija

    Svarbiausios temos