15:29 2020 Balandžio 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.0785
  • RUB82.8075
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Tradiciškai manoma, kad Žemė susiformavo, atsitiktinai susidūrus ir susiliejus mažesniems ankstyvosios Saulės sistemos kūnams, ir šis procesas tęsėsi kelias dešimtis milijonų metų

    VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Izotopų tyrimų rezultatai parodė, kad auštant Saulės sistemai, mūsų planeta susiformavo labai greitai — vos per penkis milijonus metų. Anksčiau manyta, kad šis procesas užtruko žymiai ilgiau. Rezultatai skelbiami žurnale "Science Advances".

    Tradiciškai manoma, kad Žemė susiformavo, atsitiktinai susidūrus ir susiliejus mažesniems ankstyvosios Saulės sistemos kūnams, ir šis procesas tęsėsi kelias dešimtis milijonų metų.

    Pirmiausia, mažos kosminių dulkių dalelės, veikiamos elektrostatinių jėgų, sukibo į gabalus, kurie ilgainiui išaugo į didesnius. Padidėjusi jų gravitacinė jėga lėmė tai, kad šie blokai susidūrė ir susiliejo su formavimosi plokštumomis, iš kurių tada kilo protoplanetos ir kitos uolingos planetos.

    Kopenhagos universiteto žvaigždžių ir planetų formavimosi centro ir Paryžiaus Žemės fizikos instituto mokslininkai nustatė, kad Žemė susiformavo per daug trumpesnį laikotarpį — apie penkis milijonus metų. Astronominiu mastu tai yra labai greitai.

    Jei Saulės sistemos amžius, lygus 4,57 milijardo metų, atitiktų 24 valandas, tada pirmykštės Žemės formavimasis šiuo atveju užtruko tik pusantros minutės.

    Savo tyrime mokslininkai panaudojo naujausius geležies izotopų matavimus įvairiuose meteorituose. Paaiškėjo, kad pagal izotopinius parametrus Žemės medžiaga atitinka tik vieno tipo meteoritus — vadinamuosius C chondritus. Bet žinoma, kad šie trapūs kosminiai kūnai yra sudaryti iš pirminių kosminių dulkių, todėl jie prilygsta pačios Saulės sistemos tūrinei kompozicijai ir yra tokio pat amžiaus kaip ji.

    Nauji rezultatai patvirtina alternatyvią planetos susidarymo hipotezę kaupiantis kosminėms dulkėms. Anot jos, protoplanetiniame diske esančios dulkių dalelės pamažu sulipo, sudarydamos vis didesnius kosminius kūnus. Kadangi daug dulkių protoplanetiniame diske nebuvo ilgą laiką — tik penkis milijonus metų, per tą laiką taip pat turėjo susiformuoti Žemė.

    "Idėja yra ta, kad viskas prasideda nuo dulkių, — pranešime spaudai cituojamas Martinas Šileris (Martin Schiller), pagrindinis tyrimo autorius, Kopenhagos universiteto docentas. — Visi milimetro dydžio objektai susilieja, prikimba prie augančio kūno ir sukuria planetą".

    Kiti meteoritai, pavyzdžiui, iš Marso, yra susiję su tuo, kad iš pradžių izotopinė dulkių, iš kurių susidarė arčiau Saulės esančios Žemės planetos, sudėtis buvo kitokia: "Greičiausiai dėl terminio dulkių apdorojimo šalia Saulės", — aiškina mokslininkas.

    Ir tada, po kelių šimtų tūkstančių metų, Saulės sistema atvėso. Tuo metu šoninės dulkės, turinčios izotopinę geležies kompoziciją, būdingą CI chondritams, toliau skraidė į vidų ir į jos išorinius kraštus.

    Marso paviršiuje susidarė medžiagų su skirtingomis izotopinėmis kompozicijomis mišinys, o Žemės paviršiuje matomas tik santykis, būdingas CI chondritams.

    Remdamiesi šiuo faktu, mokslininkai daro išvadą, kad iki to laiko, kai Saulės sistema atvėso, šalia Žemės jau susiformavo šerdis, į kurią persikėlė visa geležis, turinti pirminę izotopinę sudėtį.

    Remdamiesi gautais rezultatais, autoriai daro prielaidą, kad kitose mūsų galaktikos ir visos Visatos vietose planetos galėtų formuotis pagal tą patį scenarijų — iškart iš kosminių dulkių, daug greičiau, nei tuo atveju, jei jos augtų dėl atsitiktinių didesnių kosminių objektų susidūrimų.

    Anot autorių, ši hipotezė lengvai paaiškina vandens atsiradimą mūsų planetoje, kuris galėjo patekti į Žemę kaip tos pačios kosminės dulkės.

    "Jei ankstyvojo planetų susiformavimo teorija iš tikrųjų yra tiesa, tada vanduo greičiausiai yra tik šalutinis tokių planetų kaip Žemė susidarymo produktas", — teigė kitas tyrimo autorius Martinas Bizaro (Martin Bizzaro).

    Dar šia tema

    Mokslininkai išsiaiškino, kaip apsaugoti organizmą nuo visų virusų vienu metu
    Mokslininkai įvardijo žaliosios arbatos priešvėžinį poveikį
    Tegai:
    mokslininkai, Žemė

    Svarbiausios temos