00:04 2020 Balandžio 10
Tiesioginis eteris
  • USD1.0867
  • RUB80.6900
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Žemėje yra labai nedaug vietų, kur išliko to laikotarpio realijų įrodymai — uolienos, todėl mokslininkams labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodė Žemė daugiau nei prieš tris milijardus metų

    VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Prieš tris milijardus metų Žemė buvo beveik be žemės. Vandenynas dengė visą jos paviršių. Tyrėjai padarė tokią išvadą, analizuodami senovės vandenyno plutos pavyzdžius. Rezultatai skelbiami žurnale "Nature Geoscience".

    Mokslininkai nelabai įsivaizduoja, kaip atrodė mūsų pasaulis daugiau nei prieš tris milijardus metų. Žemėje yra labai nedaug vietų, kur išliko to laikotarpio realijų įrodymai — uolienos. Viena tokių vietų yra Pilbara Vakarų Australijoje.

    Amerikos mokslininkai iš Kolorado universiteto Bendžaminas Džonsonas ir Bosvelas Vingas, ištyrę deguonies izotopų santykį senovinėse vandenyno uolienose, esančiose Pilbaroje, nustatė, kad šioms uolienoms yra 3,24 milijardo metų ir joms būdingas neįprastai didelis deguonies-18 lygis.

    Iš pradžių tyrėjai bandė tiesiog įvertinti pasaulinę Žemės temperatūrą tuo metu, kai, pasak mokslininkų, mūsų planetoje atsirado gyvybė. Izotopiniai deguonies tyrimai gali suteikti neabejotinos informacijos.

    Yra žinoma, kad šiltesniame vandenyje yra daugiau reto deguonies-18 izotopo, palyginti su paprastu deguonimi-16, ir atvirkščiai. Lengvesnės molekulės, turinčios deguonies-16, lengviau išgaruoja, todėl, kylant temperatūrai ir didėjant garavimui, sunkesnės molekulės su deguonimi-18 kaupiasi vandenyje.

    Išliko unikalios senovinių giliavandenių hidroterminių šaltinių nuosėdų atodangos, panašios į tas, kurios šiandien pastebimos vadinamosiose "juodųjų rūkalių" zonose. Šiose uolienose, kurios yra senovės vandenyno plutos fragmentai, buvo išsaugoti skysti inkliuzai, leidę geologams rekonstruoti tolimų erų klimatą.

    "Aplink nėra senovinio vandenyno vandens pavyzdžių, tačiau turime akmenų, kurie sąveikavo su šiuo jūros vandeniu ir "prisimena" šią sąveiką", — universiteto pranešime spaudai cituojami vieno iš tyrimo autorių Bendžamino Džonsono žodžiai.

    Po to, kai geologai atkūrė regiono temperatūros profilį prieš 3,24 milijardo metų, paaiškėjo, kad senovės uolienose deguonies-18 lygis yra maždaug 4 procentais didesnis nei šio sunkaus deguonies izotopo kiekis šiuolaikiniame vandenyne.

    "Nors šie skirtumai atrodo nedideli, jie yra labai reikšmingi", — sako kitas tyrimo autorius.

    Norėdami rasti anomalijos paaiškinimą, autoriai sukūrė kompiuterinį modelį, kuriame, be pasaulinės temperatūros, buvo atsižvelgiama ir į sausumos plotą, nes yra žinoma, kad dėl oro sąlygų dalis deguonies-18 izotopo nusėda ant paviršinių nuosėdinių uolienų.

    Modeliavimo rezultatai parodė, kad toks didelis deguonies-18 kiekis jūros vandenyje galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei planetos paviršiuje nebuvo deguonies sąlygų.

    Autoriai pabrėžia, kad kai jie kalba apie "vandens pasaulį" Žemėje, tai dar nereiškia, kad žemės nebuvo iš viso. Gali būti, kad kai kuriose vietose nedidelis mikrokontinentas išlįsdavo iš vandens, tačiau jame nebuvo tinkamų sąlygų ir dirvožemio formavimosi procesų.

    Gauta informacija yra labai svarbi nustatant aplinką, kurioje atsirado gyvybė. 

    "Gyvenimo Žemėje istoriją seka turimi sausumos plotai, — pažymi Vingas. — Jei turite vandens pasaulį, vandenynų apgaubtą pasaulį, sausumos paprasčiausiai nebus". 

    Dar šia tema

    Mokslininkai pasakojo, ką sukurta vakcina apsaugos nuo koronaviruso
    Baltijos jūroje užsiims vėjo jėgainių parko plėtra
    Tegai:
    vanduo, Žemė, mokslininkai

    Svarbiausios temos