18:37 2020 Rugsėjo 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1692
  • RUB89.7875
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (342)

    Baltarusijos lyderis pažymėjo, kad kariniu požiūriu Minskas ir Maskva turi vieningą kariuomenę, o vakarinės sienos yra KSSO atsakomybės zona abiejose šalyse

    VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Baltarusija stos į karą, jei iš Vakarų pusės kils agresija Rusijos atžvilgiu, interviu Rusijos žiniasklaidai sakė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

    Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad kariniu požiūriu Minskas ir Maskva turi vieningą kariuomenę.

    "Ir jei kažkas vykdytų agresiją prieš Rusiją per Baltarusiją arba šalia Baltarusijos (o KSSO atsakomybės zona mūsų ir Sąjunginėje valstybėje — vakarai, tai mūsų atsakomybės zona), Baltarusijos kariuomenė, 60 tūkstančių karių, 65 — ji stoja į karą. Ir Rusijos grupuotė, ji taip pat yra įtraukta į planą, kuri mus palaiko, ji su mumis atremia agresiją vakarų kryptimi", — sakė jis.

    Lukašenka pabrėžė, kad Vakarams labiausiai reikalinga Rusija, o ne Baltarusija, o Rusijos vadovybė tai puikiai supranta. Anot jo, skirtingai nei Ukraina, Baltarusija "nėra pavaldi Amerikai ar Vakarams".

    Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie "rimtą NATO kariuomenės judėjimą" Lietuvoje ir Lenkijoje. Jis pažymėjo, kad pirmą kartą per ketvirtį amžiaus reikėjo priimti "patį rimčiausią sprendimą" — atvesti pagrindinius ginkluotųjų pajėgų padalinius į visišką kovinę parengtį ir perkelti kariuomenę į Vakarų kryptį.

    Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo Minskui dėl to, kad Baltarusijos pareigūnai "nepagrįstai" kaltina NATO ir aljanso sąjungininkus regione karinės galios didinimu. Pasak jo, išorinė grėsmė yra "pretekstas represijoms prieš protestuotojus".

    Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova
    © Sputnik / Евгений Одиноков

    Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus Šiaurės Atlanto aljansas nuolat didino kontingentų skaičių netoli Rusijos sienų. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą paneigė šiuos kaltinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

    Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Šalies opozicija nepripažino rinkimų rezultatų ir teigia, kad juos laimėjo Tichanovskaja. Pati buvusi kandidatė po oficialaus pralaimėjimo rinkimuose išvyko į Lietuvą.

    Po rinkimų šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Tada teisėsaugininkai nustojo vaikyti mitingus ir naudoti jėgą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (342)

    Dar šia tema

    Ekspertas: Lietuva kartais žeminamai pasisako Lukašenkos atžvilgiu
    JAV įspėjo apie papildomas sankcijas Baltarusijai po Kolesnikovos sulaikymo
    Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
    Tegai:
    Rusija, prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija

    Svarbiausios temos