09:21 2020 Rugsėjo 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1634
  • RUB90.4050
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (362)

    Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos atstovo, situacijos informacinėje erdvėje bloginimas, riaušių provokavimas privedė prie padidėjusios įtampos ir tarpvalstybiniuose santykiuose

    VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Lenkija ir Lietuva prisidėjo prie padėties Baltarusijoje destabilizavimo. Apie tai savo straipsnyje, paskelbtame Baltarusijos gynybos ministerijos tinklalapyje, teigė gynybos ministro padėjėjas tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimais generolas Olegas Voinovas.

    "Įgyvendinamos priemonės, skirtos destabilizuoti padėtį šalyje, pabloginti situaciją informacinėje erdvėje, išprovokuoti riaušes, labai padidino įtampą tarpvalstybiniuose santykiuose. Prie šio destruktyvaus proceso prisidėjo visa Europos Sąjunga ir artimiausios mūsų kaimynės, atskiros valstybės — Lenkija ir Lietuva", — sakoma tekste.

    Voinovas pažymėjo, kad politinių prieštaravimų kontekste Minskas galimai peržiūrės karinio bendradarbiavimo formatus, nors kai kurie taktinio lygmens renginiai Varšuvoje ir Vilniuje dar lieka.

    Gynybos ministerijos atstovas mano, kad Lenkija bando elgtis iš "centro, skirto konsoliduoti pastangas užtikrinant saugumą regione" pozicijos. Baltarusija gerbia Lenkijos siekį užtikrinti stabilumą regione, tačiau stebina jos praktiniai veiksmai priimant opoziciškai nusiteikusią baltarusių dalį.

    Kalbėdamas apie Lietuvą, Voinovas pažymėjo, kad šalis, atrodo, seka politiškai ir ekonomiškai stipresnių valstybių pavyzdžiu ir tampa jų "ruporu". Jo nuomone, net ir esant dabartinėms sąlygoms, šalis ėmėsi santykių sunkinimo ir provokacijos.

    Jis prisiminė įvykį, kai Lietuva apkaltino Baltarusiją oro erdvės pažeidimu. Tačiau objektyvūs kontrolės duomenys nebuvo pateikti kaip įrodymai. Kartu generolas pažymėjo, kad panašių situacijų pasitaiko ir su Lenkija, tačiau reakcija ten visiškai kitokia.

    "Tačiau Lenkija elgiasi konstruktyviai, visi klausimai sprendžiami prie derybų stalo. Per atitinkamų budėjimo tarnybų ryšio liniją, kuri, beje, yra ir su Lietuva", — sakoma straipsnyje.

    Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

    Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

    Praėjusią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

    Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

    Pirmadienį Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (362)

    Dar šia tema

    Putinas ir Lukašenka susitiko Sočyje
    Rusijos ir Baltarusijos ambasados ​​Lietuvoje apšviestos opozicijos vėliavos spalvomis
    ES pareiškė, kad nelaiko Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
    Tegai:
    Lenkija, Lietuva, Baltarusija

    Svarbiausios temos