06:35 2021 Sausio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Jis mano, kad Turkijos įsikišimas į Karabacho konfliktą Baku pusėje pakeis Pietų Kaukazo geopolitiką, paversdamas Azerbaidžaną Turkijos atrama kelyje į platesnį regioną ir Ankaros įtaką dujotiekio tinklui

    VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas paragino Europos Sąjungą ir NATO daryti spaudimą Turkijai, kuri, jo žodžiais tariant, sėja nestabilumą Pietų Kaukaze, praneša RIA Novosti.

    "Aš raginu visus Briuselyje daryti spaudimą Turkijai. Visų pirma, jie turi nuspręsti, kas yra priimtina, nes Turkijos veiksmai pakenks NATO, jo reputacijai ir pagrindinei idėjai, kad tai yra aljansas, kuris egzistuoja siekiant apsaugoti nuo priešo", — sakė jis.

    Jis mano, kad Turkijos įsikišimas į Karabacho konfliktą Baku pusėje pakeis Pietų Kaukazo geopolitiką, paversdamas Azerbaidžaną Turkijos atrama kelyje į platesnį regioną ir Ankaros įtaką dujotiekio tinklui. Prezidentas perspėjo, kad Sirijos teroristai Azerbaidžane gali tapti ilgalaikio regioninio nestabilumo veiksniu. "Jie sukurs ten dar vieną nestabilumo zoną, kuri grasins Azerbaidžanui, Rusijai, Armėnijai ir Iranui", — sakė Sarkisianas.

    "Susidaro įspūdis, kad Erdoganas aplink save kuria nestabilumą, griauna dabartinį "status quo". Šioje nestabilumo jūroje Turkija, atrodo, plaukia gana ramiai, nes tai leidžia jai žaisti su visais", — sakė jis.

    Spalio 9 dieną Turkijos parlamento pirmininkas Mustafa Šentopas sakė, kad klausimas dėl galimybės siųsti Turkijos karius į Azerbaidžaną gali būti svarstomas, tačiau kol kas tokio poreikio nėra. "Per pastarąsias kelias dienas Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos visam pasauliui parodė, kad jos pačios gali pasiekti pergalę", — sakė jis.

    Kovos kontaktų linijoje Kalnų Karabache prasidėjo rugsėjo 27 dieną. Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą dėl konflikto pradžios, Karabache pranešama apie artilerijos šaudymą prieš taikias nepripažintos respublikos gyvenvietes, įskaitant jos sostinę Stepanakertą. Armėnija paskelbė karo padėtį ir — pirmą kartą — visuotinę mobilizaciją, teigdama, kad Ankara aktyviai remia Baku. Azerbaidžane buvo įvesta dalinė mobilizacija, o kai kur — karo padėtis.

    Spalio 9 dieną Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Rusijos Federacijos prezidento kvietimu atvyko į Maskvą, kartu su Rusijos kolega daugiau nei 10 valandų vedė derybas. Dėl to Jerevanas ir Baku susitarė nuo spalio 10 dienos vidurdienio nutraukti ugnį Karabache, iškeisti kalinius ir žuvusiųjų kūnus, taip pat susitarti dėl konkrečių paliaubų detalių. Tačiau tą pačią dieną šalys pradėjo kaltinti viena kitą paliaubų pažeidimais.

    Karo veiksmai Kalnų Karabache
    © Sputnik / Валерий Мельников

    Anksčiau Jerevanas ir Baku nusprendė paskelbti paliaubas nuo spalio 18 dienos 00.00 val. Nepaisant to, sekmadienio vakarą šalys apkaltino viena kitą paliaubų pažeidimu, o sekmadienio rytą Armėnijos gynybos ministerijos spaudos sekretorius Šušanas Stepanianas sakė, kad Azerbaidžano pusė pradėjo puolimą kontaktinės linijos pietine kryptimi Kalnų Karabache — pasienyje su Iranu.

    Konfliktas Karabache prasidėjo 1988 metais, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano SSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų derybos dėl taikaus konflikto sprendimo vyksta ESBO Minsko grupėje, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes NKR nėra derybų šalis.

    Dar šia tema

    Alijevas ir Pašinianas iššifravo "pagrindinius atsiskaitymo principus"
    "Raudonoji linija": ar Azerbaidžanas ir Armėnija pasieks kompromisą?
    Tegai:
    Turkija, NATO, ES, Kalnų Karabachas

    Svarbiausios temos