18:33 2021 Sausio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.2114
  • RUB91.7258
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Anksčiau Maskva paprašė Varšuvą pateikti prezidento Kačinskio pokalbio su broliu prieš 2010 metų lėktuvo katastrofą stenogramą

    VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Šimonas Šinkovskis pavadino Rusijos prašymą pateikti prezidento Kačinskio pokalbio su broliu prieš 2010 metų lėktuvo katastrofą stenogramą politiniu žaidimu ir provokacija.

    Vilniaus miestas
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Apie tokio pokalbio faktą anksčiau rašė Lenkijos žiniasklaida: jų duomenimis, Kačinskis prieš pat savo mirtį telefonu kalbėjo su broliu ir "buvo paliestas vienas iš skrydžio aspektų". Pokalbio įrašas įtrauktas į baudžiamosios bylos medžiagą.

    "Tai sunku suvokti kitaip nei kaip tam tikrą provokaciją, nes Rusija, be kita ko, neatsako į Europos Tarybos rezoliuciją, raginančią nutraukti tyrimą ir perduoti Lenkijos valstybei priklausančias nuolaužas. Tuo tarpu ji neatsako į daugelį Lenkijos prokuratūros prašymų. Ji staiga primena šį tyrimą ir siunčia užklausas Lenkijai. Aš to nevertinu kitaip, kaip, deja,  tam tikrą politinį žaidimą", — agentūra RAR cituoja Šinkovskį.

    Informaciją apie stenogramos buvimą RIA Novosti patvirtino vienas iš Lenkijoje įvykusio lėktuvo katastrofos tyrimo dalyvių. Jis patikslino, kad pokalbis vyko "netrukus prieš lėktuvo katastrofą leidžiantis Smolenske". Tuo pat metu agentūros pašnekovas atsisakė aptarti pokalbio turinį. Savo ruožtu Lenkijos generalinė prokuratūra neigė stenogramos buvimą.

    Kaip anksčiau interviu "Gazeta Wyborcza" sakė buvęs lenkų teisėjas Wojchechas Lonczewskis, atnaujinęs šios katastrofos tyrimą, jei visuomenė sužinotų apie Kačinskio pokalbio turinį, ji "turėtų visiškai kitokį vertinimą, kas įvyko po 2010 metų balandžio 10 dienos". Anot jo, nuorašas jam tapo žinomas "iš labai slaptos medžiagos" ir leidžia "suvokti ką sugeba Jaroslavas Kačinskis". Anot buvusio teisėjo, šie dokumentai netyčia buvo įtraukti į  baudžiamosios bylos medžiagą. Iki šiol jie nepaviešinti.

    Kaip buvo paskelbta vėliau, Lenkijos lėktuvo katastrofos tyrimo komisija neigė turėjusi pokalbio stenogramą, nepaisant tyrimo dalyvio teiginių.

    "Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomitetyje tokios medžiagos nėra, o Generalinė prokuratūra teigė, kad jos taip pat neturi", — sakoma komisijos pranešime, atsakant į RIA Novosti prašymą.

    Be to, Lenkijos pusė ir toliau atkakliai tvirtina, kad per avariją lenkų lėktuvą valdžiusi įgula yra nekalta.

    "Ryšium su šiandieniniu Rusijos generalinės prokuratūros pareiškimu, kuriame teigiama, kad už katastrofą prie Smolensko buvo atsakingi lenkų pilotai, kurie "nutarė tęsti tūpimą nesant matomumui", informuojame jus, kad šis lenkų pilotų kaltinimas yra melagingas ir, remiantis įrodymų baze, neturi pagrindo", — sakoma pranešime.

    Lenkijos komisija tvirtina, kad "būtent Rusijos prokuratūros pateikta medžiaga rodo, kad lenkų pilotai 2010 metų balandžio 10 dieną nuo pat pradžių planavo tik kontrolinį priėjimą į sprendimų priėmimo aukštį ir kitą ratą".

    Taip pat nurodoma, kad "100 metrų aukštyje, vadovaujantis ankstesniu sprendimu sukti dar vieną ratą, pirmasis pilotas davė komandą "Išeinam", kurią pakartojo antrasis pilotas, po kurio lenkų įgula pradėjo sukti antrą ratą. Šį faktą patvirtino po Rusijos dispečerio avarijos, apibūdinant paskutinę matomą orlaivio padėtį".

    "Mes apgailestaujame, kad Rusijos prokuratūra nežino apie tokią svarbią įrodomąją medžiagą, liudijančią lenkų įgulos veiksmų teisingumą, ir klaidina visuomenę", — sakoma pranešime.

    Katastrofa Smolenske

    Lenkijos lėktuvas Tu-154 2010 metų balandžio 10 dieną nukrito artėjant tūpimui. Žuvo 96 žmonės, tame tarpe ir tuometinis valstybės vadovas Lechas Kačinskis ir jo žmona, bei žymūs politikai ir kariniai lyderiai.

    Praėjus metams po tragedijos, Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad tiesioginė katastrofos priežastis buvo įgulos sprendimas neskristi į pakaitinį aerodromą prastomis oro sąlygomis, o sisteminės priežastys buvo prezidento būrio pilotų pasirengimo trūkumai.

    Pirmoji Lenkijos komisija, vadovaujama buvusio vidaus reikalų ministro Ježio Milerio, padarė panašias išvadas, nurodė, kad katastrofa įvyko dėl to, kad rūke lėktuvas nusileido žemiau leistino minimumo. Dabartinės Lenkijos valdžios institucijos nesutiko su Tarpvalstybinis aviacijos komiteto ataskaita ir Milerio komisijos išvadomis ir nusprendė sukurti antrą komisiją, kuri kelerius metus nesugebėjo užbaigti savo darbo ir pateikti ataskaitos.

    Taigi praėjus dešimčiai metų po katastrofos Lenkijos valdžia svarsto "alternatyvias" įvykio versijas, tame tarpe tyčinius Rusijos skrydžių vadovų veiksmus ir tariamai į lėktuvą Rusijoje padėtus sprogmenis. RF valdžios institucijos kategoriškai atmeta šias hipotezes.

    Tuo tarpu šių metų rugsėjį tapo žinoma, kad Lenkijos generalinė prokuratūra ketina įtraukti į tarptautinį ieškomų skrydžių vadovų, kurie tą dieną dirbo Smolensko aerodrome, sąrašą. Rusijos užsienio reikalų ministerija tai vertino kaip politinį spektaklį ir persekiojimą.

    RF pranešė, kad jis visais atvejais padeda Lenkijos kolegoms tiriant šią ekstremalią situaciją: nuo nelaimės jie daugiau nei dešimt kartų ištyrė lėktuvo nuolaužas, kurios dabar yra saugomos Rusijoje kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje.

    Dar šia tema

    Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
    Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
    Tegai:
    Lechas Kačinskis, Rusija, Lenkija

    Svarbiausios temos