16:38 2021 Sausio 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Nevyriausybinės organizacijos, finansuojamos Vakarų struktūrų, naudojasi dviem poslinkių linijomis posovietinėje erdvėje — minkštąja ir kietąja, sako Moldovos parlamento narys Bogdanas Cyrdia

    VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Beveik visose buvusiose sovietinėse respublikose galima atsekti Vakarų nevyriausybinių organizacijų įtaką, įsitikinęs Moldovos parlamento deputatas iš socialistų partijos Bogdanas Cyrdia (Bogdan Țîrdea). Jis pasakojo Sputnik apie tai, kaip šios struktūros veikia ir ko jos siekia.

    Įrodinėti reikia faktais

    Sorošo fondas ir Konrado Adenauerio fondas finansuoja daugelį Moldovos NVO, įsitikinęs Bogdanas Cyrdia. Šios nevyriausybinės organizacijos derina savo veiksmus tarpusavyje, veikdamos rėmėjų, įskaitant politinius, interesais. Savo knygoje "Moldovos pilietinė visuomenė: rėmėjai. NVO-kratija. Kultūros karai" politikas savo argumentus patvirtino 1 500 nuorodų.

    "Po jos išleidimo moldavų kalba (išleidimas rusų kalba numatytas 2021 metų pavasarį — Sputnik), iškart kilo reakcija. ES misijos Moldovoje vadovas Peteris Michalka nedelsdamas sureagavo, paskui Nyderlandų ambasadorius ir Sorošo fondas", — sako jis.

    Bogdano Cyrdios knygoje yra 759 puslapiai. Ji buvo atiduota į spaudą šių metų spalio 21 dieną ir jau tą patį vakarą Sorošo fondas pavadino ją "šiurkščiu išpuoliu prieš Moldovos pilietinę visuomenę".

    "Išėjo, kaip jie sakė: "Aš nesu skaitęs, bet smerkiu". Mano darbas buvo apkaltintas grėsme demokratijos pagrindams, teisinei valstybei ir apskritai europinėms vertybėms. Bet jei fondas palaiko žodžio laisvę, kodėl gi pirmiausia neaptarus knygos? Jei manote, kad čia melas ir falsifikacijos, prašau, čia yra 1519 nuorodų ir 600 šaltinių, aš esu pasirengęs polemikai", — sako Bogdanas Cyrdia.

    Oponentai tylėjo, pabrėžia deputatas.

    "Iš pradžių nevyriausybinės organizacijos sakė, kad mes manipuliuojame skaičiais. Tada spaudos konferencijoje parodžiau jų pačių finansinių ataskaitų kopijas. Žinoma, jie neturėjo kaip paneigti šių faktų, išskyrus neaiškias formuluotes, kad mano knyga kažkam gresia", — teigia autorius.

    Darbo sritis

    Posovietinėje erdvėje idėja aktyviai propaguojama: nevyriausybinės organizacijos yra lygybės su pilietine visuomene ženklas. Bet taip nėra, sako Bogdanas Cyrdia. Išoriškai finansuojamos organizacijos mažai ką turi bendro su realiais vietos klausimais — tik su rėmėjų darbotvarke.

    Kremlius, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Евгений Биятов

    "Imkime, pavyzdžiui, Moldovą. Kokias problemas čia kelia NVO? Radikalus feminizmas, juvenalinė justicija, demokratizacija — taip, kaip jie tai supranta. Ką tai turi bendro su mūsų problemomis? O mūsų problemos yra skurdas (esame skurdžiausia šalis Europoje), korupcija, kurioje konkuruojame su Ukraina, ir nedarbas. Trečdalis mūsų piliečių yra užsienyje", — vardija autorius.

    Vakarų fondų veikla žodžiais siekia kilnių tikslų — kovos su korupcija ir demokratijos įtvirtinimo, pažymi politikas. Tačiau iš tikrųjų viskas apsiriboja stebėjimais ir įvairių sąrašų sudarymu — pavyzdžiui, žodžio laisvės įvertinimu ar demokratijos indeksu.

    "Bet jie tikrai niekaip nepakeičia situacijos, — sako Bogdanas Cyrdia. — Pažvelkite į Moldovos NVO biudžetą — tai milijonai dolerių. O švietimo biudžetas yra daug mažesnis, nors ši sritis yra viena iš svarbiausių visuomenės plėtrai. Arba Europos struktūros mėgsta sakyti, kad jos duoda Moldovai pinigų. Bet kur jie iš tikrųjų? Iš 100 milijonų eurų, skirtų teisingumo sektoriaus reformai, tik 10 išleidžiama tiesiogiai teismų įrangai. Pagrindinė dalis yra biurai, kurie neva reformuoja teisingumo sistemą, kavos pertraukėlės. Pasirodo, kad fondas duoda pinigų pats sau".

    Visose šalyse Sorošo fondo finansuojamos organizacijos elgiasi vienodai ir naudojasi dviem veiklos būdais, sako Bogdanas Cyrdia.

    "Kaip pavyzdys: Sorošo fondas pasirodė visur tuo pačiu metu ir iš pradžių rėmė istorijos knygas. Apie ką jose buvo rašoma? Jie mokė, kokia atsilikusi kiekviena šalis buvo ir kaip jai dabar padės. Tada fondas atidarė dotacijų projektus. Kam? Norėdami pritraukti jaunus protus. Jie esą buvo paimti į seminarus ir tyrimus, o žmonės, patys to nesuprasdami, teikė žvalgybos informaciją apie savo valstybes. Juk niekas to nesekė, nes 1990-aisiais visur tvyrojo netvarka", — sakė politikas.

    Pirmasis variantas yra minkštasis, paaiškina Cyrdia. "Pirmiausia šalyje atidaromas fondas, jis taip pat kuria NVO ir ne pelno organizacijas, tada pradeda finansuoti kitas struktūras ir taip formuojamas tinklas, kuris veikia ne šalies, o rėmėjų interesais. Pagal tinklo principą fondas paskiria savo žmones valdžios struktūrose".

    Kaip pavyzdį Bogdanas Cyrdia pateikia Armėniją, kur žmonės iš Sorošo struktūrų tapo aukšto rango pareigūnais Nikolo Pašiniano vyriausybėje.

    Moldovos politikas neramumus Baltarusijoje vadina sunkios įvairių fondų įtakos pavyzdžiu. "Vakarai atvirai remia Baltarusijos opoziciją. Manau, kad Baltarusijoje niekas giliai neanalizavo vietos fondų veiklos, tačiau revoliucija pasirodo ne šiaip sau. Tam turi būti sąlygos", — pažymi Bogdanas Cyrdia.

    Dar šia tema

    "Net Porošenka to neleido": Ukrainos Radoje papasakota apie ukrainiečių apgaudinėjimą
    Kaip Porošenka ir Lucenka bando išvengti atsakomybės už Maidano žudynes
    Tegai:
    George Sorosas, Moldova

    Svarbiausios temos