02:38 2021 Sausio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.2143
  • RUB91.2538
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Iš išslaptintų Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinių medžiagų matyti, kad Italijos diktatorius ketino po Rusijos sunaikinimo gauti specialias teises įsteigti Italijos protektoratą Rusijos pietvakariuose

    VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Italijos diktatorius Benitas Musolinis tikėjosi po nacistinės Vokietijos pergalės kare prieš Sovietų Sąjungą įtvirtinti valdžią TSRS pietvakariniuose rajonuose ir kėlė šį klausimą Hitleriui, tačiau jis vengė duoti konkretų atsakymą.

    Tai teigiama išslaptintose Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinėse medžiagose — jos skelbiamos rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai", praneša RIA Novosti. Tarp viešai paskelbtų dokumentų yra šifruota telegrama, kurią 1941 metų gruodžio 3 dieną iš Londono į Maskvą išsiuntė iškilus žvalgybos pareigūnas, Didžiosios Britanijos rezidentas Anatolijus Gorskis su operatyviniu slapyvardžiu "Vadim". Sovietų žvalgyba turėjo prieigą prie daugelio Londono medžiagų apie Trečiojo reicho planus.

    Рассекреченный документ разведки
    © Фото : предоставлено РИА Новости пресс-бюро СВР
    Išslaptintas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinis dokumentas

    "Netiesioginiu būdu mes gavome aukšto rango Italijos valdininko patvirtinimą, kad Musolinis ketina po Rusijos sunaikinimo gauti specialias teises įsteigti Italijos protektoratą Rusijos pietvakariuose", — pranešė Gorskis.

    "Musolinis iškėlė šį klausimą Hitleriui per pastaruosius susitikimus, tačiau Hitleris išsisuko nuo tiesioginio atsakymo. Hitleris atsakė, kad nieko negalima nutarti iki kampanijos pabaigos. Pirmasis Italijos poreikis dabar turi būti stiprinti Italijos kariuomenę rytiniame fronte. Musolinis nenoriai pažadėjo siųsti daugiau karių į rytinį frontą, kad bet kokiu atveju teritorijai būtų keliami tam tikri reikalavimai", — pridūrė rezidentas.

    Rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai" pirmą kartą, naudojant archyvines medžiagas, pasakojama apie pagrindinius Rusijos užsienio žvalgybos istorijos etapus nuo jos sukūrimo 1920 metų gruodžio 20 d. iki šių dienų.

    Rinkinyje be kita ko pateikti nauji dokumentai apie Hitlerio agresijos prieš TSRS rengimą, apie Japonijos poziciją stojimo į karą su Sovietų Sąjunga atžvilgiu, apie sąjungininkų antrojo fronto atidarymo perspektyvas, apie atskiras JAV ir Didžiosios Britanijos derybas su naciais, apie Vašingtono ir Londono planus pokario pasaulinės tvarkos ir Maskvos sulaikymo atžvilgiu.

    Dauguma dokumentų, įtrauktų į rinkinį, pirmą kartą įvedami į mokslinę apyvartą. Knygoje naudojamos medžiagos iš Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvų, FSB centrinio archyvo, Rusijos Federacijos prezidento archyvo, Rusijos valstybinio socialinės ir politinės istorijos archyvo ir kitų.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pabrėžė, kad užsienyje bandoma iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir tai daro ne tik nacių bendrininkai, bet ir gerbiamos tarptautinės institucijos, siekiančios savo momentinių konjunktūrinių politinių tikslų. Rusija gins istorinę tiesą, atskleisdama archyvinius dokumentus, kurių ji turi užtektinai, pabrėžė Putinas.

    Dar šia tema

    Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
    Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
    "Žvalgyba žinojo viską": kas vyko pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo valandomis
    JT priėmė Rusijos rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dienų
    Trys pagrindiniai mitai apie Antrąjį pasaulinį karą
    Tegai:
    Italija, TSRS, Antrasis pasaulinis karas

    Svarbiausios temos