08:16 2021 Sausio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.2123
  • RUB89.0364
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą

    Teigiama, kad vizualiniame suvokime smegenys turi nuolat spręsti daugybę problemų, kurias sukelia tai, kad duomenų iš receptorių nepakanka, jog būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, su kuo būtent žmogus susiduria

    VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Emocinių vertinimų vaidmenį regos suvokimo procese tyrė Maskvos valstybinio psichologijos ir pedagogikos universiteto mokslininkai kartu su britų kolegomis. Pasak darbo autorių, jie pirmiausia nustatė smegenų vertybių sistemos kritinę svarbą regos funkcionavimui. Rezultatai paskelbti žurnale "NeuroImage".

    Vizualiniame suvokime smegenys turi nuolat spręsti daugybę problemų, kurias sukelia tai, kad duomenų iš receptorių nepakanka, jog būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, su kuo būtent žmogus susiduria. Tokios problemos yra susijusios su atvirkštinių problemų sprendimu, pavyzdžiui, su realaus objekto trimatės formos atstatymu nuo jo projekcijos ant tinklainės dvimačio paviršiaus.

    Tokios problemos, kaip paaiškino mokslininkai, turi begalę galimų atsakymų, todėl smegenys naudoja anksčiau sukauptą informaciją joms tinkamai išspręsti. Tai galima įgyti motorinėje patirtyje, pavyzdžiui, manipuliuojant objektais — taip stimulų skirstymas vyksta adaptyviuose robotuose, veikiančiuose dinamiškoje aplinkoje.

    Mokslininkai nustatė, kad žmogaus suvokimas iš esmės skiriasi nuo schemos, šiandien įgyvendinamos kompiuterinio regėjimo algoritmuose. Anot jų, jie pirmą kartą parodė, kad regėjimas taip pat remiasi tam tikro regėjimo dirgiklio verte ar emocinėmis savybėmis.

    "Eksperimente mes panaudojome vaizdus, ​​kurie iš pradžių buvo suvokiami kaip beprasmis dėmių rinkinys, o po treniruotės procedūros — kaip prasmingas objektas. Palyginę smegenų atsakus dviejose situacijose, nustatėme, kad lygiagrečiai su erdvinių ypatybių išskyrimu, regimasis stimulas yra vertinamas remiantis subjektyvia verte. Pripažįstant prasmingą dalyką, vertinimas iškyla pakankamai greitai, kad būtų galima integruoti erdvinius požymius", — sakė Maskvos valstybinio psichologijos ir edukologijos universiteto centro tyrėjas Vladimiras Kozunovas.

    Mokslininkų teigimu, kai prieš ir po treniruotės buvo suvokiamas tas pats vaizdas, signalas ant receptorių buvo vienodas, tačiau jų vertinimo patirtis, kurią pritraukė stebėtojo smegenys, buvo skirtinga. Po treniruotės, veikiami vertybinės patirties tiriamajam pateikti vaizdai buvo suvokiami kaip prasmingi objektai.

    "Mes išsiaiškinome, kad po treniruotės smegenų vertybių sistemos sritys — salelė, entorinalinė žievė, cinguline gyrus ir dešiniojo pusrutulio orbitofrontalinė žievė — gavus regimąjį stimulą, per 210–230 ms pertvarko savo nervinę veiklą. Tai lemia žemyn nukreiptą ryšį iš vertybių sistemos į regimąją žievę. Vertybių vertinimo struktūra, sklindanti šiuo keliu, suteikia regos žievei informaciją, leidžiančią išspręsti atvirkštinę suvokimo problemą", — aiškino Vladimiras Kozunovas.

    Mokslininkai pabrėžė, kad funkcinio suvokimo organizavimo tyrimas yra svarbus tiek kuriant neuropsichiatrinių ligų korekcijos metodus, tiek plečiant žmogaus kūno galimybes artimiausioje ateityje.

    Norėdami ištirti nervinio aktyvumo erdvės ir laiko modelius, kuriais grindžiamas modelio atpažinimas, mokslininkai naudojo magnetoencefalografiją (MEG). Mokslininkai teigė, kad šis metodas fiksuoja įvairių smegenų sričių veiklą, susietą su specifinėmis kūno funkcijomis.

    Tyrime dalyvavo Oksfordo universiteto ir Londono universiteto koledžo (JK) darbuotojai. Tyrėjų grupė planuoja tęsti eksperimentų seriją, visų pirma siekdama ištirti ankstesnių dirgiklių įtaką vertinimų vertinimo vizualiniam suvokimui.

    Dar šia tema

    PSO ragina šalis pranešti apie naują COVID-19 padermę
    Liga ar vakcinacija: kas geriau sustiprina imunitetą COVID, paaiškino gydytojas
    Tegai:
    smegenys, mokslininkai

    Svarbiausios temos