09:05 2021 Balandžio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.2046
  • RUB91.3275
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    18

    Pizos ir Varšuvos universitetų mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų šalių teigė, kad įvykius šventųjų gyvenime įtakojo vietiniai klimato pokyčiai vidurio ir šiaurės Italijoje

    VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Naujo tyrimo, kuriame dalyvavo ne tik istorikai, bet ir geochemikai, geologai ir klimato specialistai, rezultatai leido paaiškinti išskirtinę lietaus gausą šiaurės ir vidurio Italijoje VI amžiuje po Kristaus dėl natūralių priežasčių, o ne stebuklingo šventųjų poveikio, kaip apie tai rašo kronikos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Climatic Change".

    Apeninų pusiasalio VI amžiaus istoriniuose šaltiniuose, ypač popiežiui Grigaliui Didžiajam priskirtuose "Dialoguose apie Italijos tėvų stebuklus", yra daugybė vadinamųjų "vandens stebuklų", kuriuose šventieji sukelia arba sustabdo gausias liūtis, audras ir potvynius, aprašymų.

    Ankstesnėiojo ir vėlesnio  laikotarpio italų hagiografinėje literatūroje, taip pat Grigaliaus Turo, Grigaliaus Didžiojo amžininko, raštuose, tačiau aprašant įvykius šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje, pasakojimų apie "vandens stebuklus" praktiškai nėra. "Dialoguose" jie sudaro beveik 20 procentų visų epizodų.

    Pizos ir Varšuvos universitetų mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų šalių teigė, kad įvykius šventųjų gyvenime įtakojo vietiniai klimato pokyčiai vidurio ir šiaurės Italijoje VI amžiuje, pasireiškiantys kritulių ir potvynių padažnėjimu, buvo tokio hidroklimato akcentavimo priežastis.

    Norėdami patvirtinti savo hipotezę, autoriai ištyrė stalagmitą iš Renella urvo šiaurės Toskanoje. Taikydami urano-torio metodą, mokslininkai datavo mineralų sluoksnius, nusėdusius per daugelį amžių, kurie sudaro stalagmitų augimo žiedus, o deguonies izotopų santykio matavimas šiuose sluoksniuose leido mokslininkams nustatyti drėgnų ir sausų periodų ribas regione.

    Analizės rezultatai parodė, kad VI m.e. amžiuje šiaurės ir vidurio Italija išsiskyrė išskirtiniu drėgmės lygiu. Tikėtina to priežastis, pasak mokslininkų, buvo ilgalaikė neigiama Šiaurės Atlanto virpesių fazė  — atmosferos režimas, kai vakarų vėjai atneša drėgną orą iš Šiaurės Atlanto į Europą.

    Kadangi virš Atlanto esančiame ore yra didesnė lengvųjų deguonies izotopų koncentracija nei atmosferoje virš centrinės ir šiaurinės Italijos dalies, įrodymai apie jo patekimą buvo išsaugoti kaip būdingas izotopų pėdsakas stalagmito sluoksniuose iš Renelos urvo.

    "Šiame tyrime geochemikai, geologai ir klimato specialistai įrodė klimato pokyčius, apie kuriuos rašytiniai šaltiniai tik užsiminė. Šeštame amžiuje bent dalis Italijos tapo liūčių ir potvynių šalimi", —  cituojama pranešime spaudai.

    "Literatūros šaltiniai, ypač šventųjų pasakojimai, neturėtų būti laikomi tiesioginiais praeities įvykių įrašais", — tęsia Varšuvos universiteto hagiografijos specialistas Robertas Višnievskis. — Tačiau jie atspindi bažnyčios rašytojų pasaulėžiūrą ir bažnytinį pagrindą. aiškindami neįprastus orų reiškinius".

    Autorių teigimu, neįprastų hidrologinių reiškinių aprašymai VI a. raštuose Italijoje rodo svarbų klimato veiksnių vaidmenį socialiniuose ir kultūriniuose pokyčiuose, kuriuos istorikai jau seniai pripažino — vyskupai perėmė vietos vadovavimą VI amžiaus pabaigoje kartu šventųjų kulto suklestėjimu ir tikėjimu jų poveikiu ligoms, žmonėms ir gamtai apskritai.

    Mokslininkai pažymi, kad tarpdisciplininis požiūris, pagrįstas tiek gamtiniais, tiek istoriniais duomenimis, vengia supaprastinto ir dažnai katastrofiško įvykių aiškinimo ir geriau supranta tikrąją praeities žmonių patirtį.

    Tegai:
    stebuklas, šventieji

    Svarbiausios temos